ELTA
Nors gruodžio mėnesį žydinčios žibuoklės ar kiti augalai stebina žmones, tai nėra jokia anomalija, sako specialistai. Neišskridusios žąsys ir gulbės, uodai taip pat tik rodo, kad vėluoja žiema.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiuo metu gamtoje galima rasti dar nuo rudens užsilikusius notrelių, bitkrėslių, našlaičių žiedų. Žydi ir kai kurie darželių augalai. “O žibuoklės, pražydusios gruodį ar sausį, – jokia retenybė. Šie žiedai – augalų reakcija į palankias sąlygas. Tokie žiedai nebus lankomi vabzdžių, patiems augalams jie nėra biologinio ciklo, kurio metu užmezgamos sėklos, dalis. Daug svarbiau žinoti, kad šis anaiptol ne visuotinis reiškinys žalos augalams nepadaro – pavasarį tikėsimės gausaus ir vešlaus žydėjimo”, – sako S. Paltanavičiaus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Žuvinte laikosi apie 1000 želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar stebimi perkūno oželiai, slankos. Prie Kauno žmonės rado žydinčių žibuoklių. Suaktyvėjo ir į butus skrenda uodai.
“Jau kelinta iš eilės šilta žiema ir ypač – vėluojanti jos pradžia sukuria palankias sąlygas daugeliui gyvūnų ir augalų. Nors tokie atvejai nėra dažni, tačiau žmonės juos pastebi ir bando daryti išvadas, kad tai – anomalijos požymių turintys reiškiniai”, – sako specialistas.
Pasak S. Paltanavičiaus, anomalija, kaip išskirtinis, netipiškas rūšiai ar populiacijai reiškinys, yra gana retas dalykas. Anomalija galėtume vadinti per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėjusius krauti paukščius, užmegztus vaisius. Tačiau dabar stebimi aktyvūs augalai ir gyvūnai kol kas auga ir gyvena rudeniškoje aplinkoje, nes ryškios rudens pabaigos nebuvo.
Neišskridusios žąsys ir gulbės – taip pat ne anomalija. Ir kiti vandens paukščiai Lietuvoje galėtų žiemoti, jeigu būtų atvirų, neužšalusių vandens telkinių ir pakaktų maisto. Jų tikrose žiemavietėse Vakarų Europoje tokios žiemos ir būna. Beje, jeigu staiga užšaltų ežerai, žąsys per vieną parą pasiektų Vokietiją ar Olandiją ir ten liktų žiemoti.
Kiekvieną rudenį paskutinės generacijos uodai lieka žiemoti
rūsiuose, patalpose, medžių plyšiuose. Laikinai jie būna nejudrūs, tačiau
pakilus aplinkos temperatūrai jie tampa aktyvūs ir gali skraidyti, patekti į
laiptines ir butus. Toks aktyvumas neturi nieko bendro su veisimusi, nes
kiaušinėlius dėti uodų patelės galės tik pavasarį.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiuo metu gamtoje galima rasti dar nuo rudens užsilikusius notrelių, bitkrėslių, našlaičių žiedų. Žydi ir kai kurie darželių augalai. “O žibuoklės, pražydusios gruodį ar sausį, – jokia retenybė. Šie žiedai – augalų reakcija į palankias sąlygas. Tokie žiedai nebus lankomi vabzdžių, patiems augalams jie nėra biologinio ciklo, kurio metu užmezgamos sėklos, dalis. Daug svarbiau žinoti, kad šis anaiptol ne visuotinis reiškinys žalos augalams nepadaro – pavasarį tikėsimės gausaus ir vešlaus žydėjimo”, – sako S. Paltanavičiaus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Žuvinte laikosi apie 1000 želmeninių ir baltakakčių žąsų, dar stebimi perkūno oželiai, slankos. Prie Kauno žmonės rado žydinčių žibuoklių. Suaktyvėjo ir į butus skrenda uodai.
“Jau kelinta iš eilės šilta žiema ir ypač – vėluojanti jos pradžia sukuria palankias sąlygas daugeliui gyvūnų ir augalų. Nors tokie atvejai nėra dažni, tačiau žmonės juos pastebi ir bando daryti išvadas, kad tai – anomalijos požymių turintys reiškiniai”, – sako specialistas.
Pasak S. Paltanavičiaus, anomalija, kaip išskirtinis, netipiškas rūšiai ar populiacijai reiškinys, yra gana retas dalykas. Anomalija galėtume vadinti per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėjusius krauti paukščius, užmegztus vaisius. Tačiau dabar stebimi aktyvūs augalai ir gyvūnai kol kas auga ir gyvena rudeniškoje aplinkoje, nes ryškios rudens pabaigos nebuvo.
Neišskridusios žąsys ir gulbės – taip pat ne anomalija. Ir kiti vandens paukščiai Lietuvoje galėtų žiemoti, jeigu būtų atvirų, neužšalusių vandens telkinių ir pakaktų maisto. Jų tikrose žiemavietėse Vakarų Europoje tokios žiemos ir būna. Beje, jeigu staiga užšaltų ežerai, žąsys per vieną parą pasiektų Vokietiją ar Olandiją ir ten liktų žiemoti.
Kiekvieną rudenį paskutinės generacijos uodai lieka žiemoti
rūsiuose, patalpose, medžių plyšiuose. Laikinai jie būna nejudrūs, tačiau
pakilus aplinkos temperatūrai jie tampa aktyvūs ir gali skraidyti, patekti į
laiptines ir butus. Toks aktyvumas neturi nieko bendro su veisimusi, nes
kiaušinėlius dėti uodų patelės galės tik pavasarį.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
