Statistikos departamento duomenimis, sausį, palyginti su 2004-ųjų gruodžiu, kainos nepasikeitė.
Bendrasis metinės infliacijos lygis sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, siekė 2,9 procento.
Labiausiai per metus – 10,8 proc. – pabrango sveikatos priežiūra. Transporto kainos didėjo 5,4 proc., trečioje vietoje pagal brangimą buvo maisto produktai, kurių kainos kilo 5 procentais. Maisto produktai sudaro svarbiausią bendrų vartojimo išlaidų dalį – 28,4 procento.
Sausį pakilus elektros ir dujų kainoms, būsto, vandens, elektros, dujų, kito kuro prekės ir paslaugos per vieną mėnesį bendrai pabrango 3,1 procento. Metinis šių produktų brangimas siekė 3,7 procento. Dujos sausį brango 4,1 proc., elektra – 9 proc., be to, 9,9 proc. pabrango malkos.
Nors transporto prekių ir paslaugų grupės kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. dėl 1,5 proc. atpigusio benzino, 0,6 proc. atpigusių degalų ir 1 proc. smukusių naudotų automobilių kainų, metinis šios grupės kainų augimas sudarė 5,4 procento.
Metinę 2,9 proc. infliaciją šįmet išsilaikysiant prognozavo banko “Nord/LB” analitikai, praėjusią savaitę pateikę padidintą prognozę. Metinė infliacija pernai gruodį taip pat siekė 2,9 procento. Centrinis Lietuvos bankas sausio pabaigoje prognozavo kainų indeksą nepasieksiant šio lygio – esą jis turėtų išsilaikyti 2,6 – 2,8 proc. ribose.
Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta yra teigęs, kad viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje sudėtinga išlaikyti stabilias kainas, yra tai, kad jos tesiekia vos 48,2 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Lietuvai svarbu, kad infliacija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto neviršytų trijų geriausius rodiklius turinčių ES valstybių infliacijos vidurkio – kitaip galėtų vėlesniam laikui atsidėti 2007-aisiais laukiamas euro įvedimas.
ES bendra metinė infliacija pernai gruodį siekė 2,2 procento.
ELTA
