Vyriausia LNK „Muzikos akademijos“ dalyvė, operos solistė Marta Lukošiūtė – labai atvira. Ji turi nuomonę apie kiekvieną projekto dalyvį ir nebijo jos išrėžti.
Marta nesigėdija pasakyti, kad perskaitė visus internautų komentarus apie
save, kad atėjo į šį žaidimą dėl garbės troškimo. Ji nebijo užsitraukti operos
solistų rūstybės ir džiaugiasi, kad jos mokytojas ir koncertų partneris maestro
V.Noreika ją palaiko ir net balsavo SMS žinute.
– Ar neerzina dėmesys gatvėje? Kai dainavai operos teatre, jo būdavo kur kas mažiau.
– Dabar išties juntu televizijos galią. Kartą net teko paspartinti žingsnį. Einu ir girdžiu – man už nugaros keturios septintokės šūkauja: „Ė, čia gi ta, per kurią Ewex iškrito!“ Pasidarė baisoka. (Kvatojasi.) O jei rimtai, tikrai neerzina dėmesys. Juk dėl to čia visi ir ėjome. Aš neslepiu, kad noriu tapti žinoma dainininke. Ir visi šiame šou dalyvauja dėl to, kad taptų populiarūs, visi nori dėmesio.
– Daug svarstai, skaičiuoji, kas galėtų kautis dėl išlikimo, iškristi… Matau, jau kaip reikiant įsijautei į žaidimą.
– Nori nenori, bet įsijauti. Nuolat save raminu: viskas, nuo šiol nesinervinsiu, nereaguosiu taip jautriai į kritiką, priimsiu kaip žaidimą. Tačiau esu žmogus, ne zombis. Aš karštakošė, jautriai reaguoju į viską, visada noriu teisybės, lygybės…
– Esi pirmoji, kuri kovojo dėl išlikimo ir įrodė savo pranašumą. Ar pasikeitė dalyvių požiūris į tave?
– Dabar visi į mane žiūri pagarbiau. Anksčiau tiesiog skaitydavau kai kurių dalyvių mintis apie save: „Ai, lopė visiška, jai čia tikrai ne vieta.“ Kai kas ir šiandien man pasako, kad opera šiame renginyje netinka. Tačiau ar tai, ką dainuoju čia, opera? Kokia čia opera? Stengiuosi dainuoti lengvesnius kūrinius, linkstu prie miuziklo.
– Tad su dalyviais, kaip suprantu, sutari nelabai puikiai?
– Yra du dalyviai, nuo kurių atsiriboju – Šavrovas (D.Šavrovas – Sasha Son, – red.) ir Gabrielė. Atsimenu, kai laimėjau prieš Ewex, Šavrovas buvo labai nepatenkintas, susiraukęs. Taip, jo vokalas unikalus, bet tik tiek, daugiau nieko. O su Gabriele anksčiau sutarėme gerai. Kadangi ji iš Šiaulių, net buvau priėmusi ją į savo butą gyventi. Kartu prižiūrėdavome beglobius katinus kieme… O dabar ėmiau labiau ją pažinti ir supratau, kad ji – gudri laputė. Į akis šypsosi, o už akių velniaižin ką gali padaryt, pasakyt.
– O su kuriais dalyviais draugauji?
– Ruslanas labai puikus. Jis – tikras vyras, drąsiausias. Juk norint ateiti ir pasakyti, kad esi gėjus, ir nebijoti už tai gauti į snukį, reikia didžiulio vyriškumo. Dar patinka Rožė, Urtė, Šorena, Mr. Jumbo… Su jais nejaučiu jokios konkurencijos, jokio pykčio ir intrigų. Jei su jais susikaučiau, man nebūtų gėda iškristi. O jei kovočiau su Šavrovu, draskyčiausi iš paskutiniųjų, kad tik pasilikčiau. Stabdyk mane, nes tuoj prišnekėsiu per daug, paskui visi sakys: kokių čia nesąmonių pripaistei. (Juokiasi.)
– Ar rūpi kitų nuomonė? Tad gal ir skaitytojų komentarus internete skaitai?
– Prisipažinsiu, komentarus skaitau ir nebijau to pasakyti. Juos skaito visi, tik kai kuriems gėda prisipažinti. Man įdomu, esu perskaičius visus komentarus apie save. Dauguma piktų pasisakymų sukelia šypseną, nuotaikos tikrai nesusigadinu.
– Ar nesigaili, kad ėjai į šį šou?
– Nesigailiu. Džiaugiuosi. Ir dar nenoriu iškristi. Bet dabar supratau, kad reikėjo čia ateiti užsiauginus storesnę odą. Čia privalu būti tvirto charakterio, tvirto būdo, stipraus stuburo, nes kitaip pranyksi. Čia nėra lengva, nes intrigų, apkalbų ir konfliktėlių neišvengsi, o jie sukelia stresą. Įvairiapusiam dėmesiui nebuvau pasirengusii.
– Kaip į tavo dalyvavimą muzikos šou reaguoja operos pasaulio kolegos?
– Girdėjau ir kritikos… Bet man jų nuomonė visiškai nesvarbi. Esu čia, džiaugiuosi, žinau, ko noriu, ir tiek. O kas piktai keiksnoja, tas gal pavydi? Kalbėjau ir su maestro Virgilijumi Noreika. Jis mane pasveikino, pagyrė ir sakė, kad net balsavo už mane SMS žinute! Toks palaikymas man svarbus.
– Tavo aplinkos žmonės tvirtina, kad esi gera mergina, bet jeigu tave nuskriaustų, tu skriaudiką su žemėmis sumaišytum. Ar tai tiesa?
– Jeigu su manimi elgiamasi gerai, aš niekada nieko blogo nepadarysiu. Bet jeigu mane užgaus, atgal duosiu – nepasigailėsiu.
– Turi daug muzikinės patirties, gerą vokalą, išsilavinimą, nebijai drąsiai sakyti, ką galvoji. Ar nemanai, kad tai – „Muzikos akademijos“ laimėtojo savybės?
– Ne, tikrai nemanau, kad laimėsiu. Mergina nėra laimėjusi panašių šou. Be to, manau, neturiu tiek daug gerbėjų…
– Esi vyriausia projekte. Ar tai – pranašumas?
– Kai atėjo jaunėlis Stasys Turanas, mane visi ėmė vadinti mama. Išties Stasiukui tikčiau į motinas (juokiasi). Bet amžius, manau, šiame projekte – ne rodiklis. Geros dainos ir balsas yra rodiklis.
– Griežtoji komisijos narė Rūta Ščiogolevaitė – jaunesnė už tave. Ar klausantis jos aštrios kritikos nesinori apsikeisti vietomis?
– Ne. Pats pirmasis įspūdis apie Rūtą buvo nekoks… Ji pasirodė tikra „blogietė“. Bet kai nuėjau į jos vokalo pamokas, pakeičiau nuomonę. Šiltas, draugiškas ir profesionalus žmogus – man ji patinka!
– Daug kalbi apie muziką, o beveik nieko nežinome apie tavo gyvenimą. Ar turi mylimąjį?
– Ne, esu laisva. (Šypsosi.) Gyvenu Vilniuje viena. Kol kas gyvenu vien muzika. Visą meilę ir energiją išlieju scenoje, paskui norisi gulti į lovą ir tiesiog pailsėti. Nelakstau po naktinius klubus ir nešėlioju.
Kalbino Augustas Balsys
Nuotr. Marta nesigėdija pasakyti, kad perskaitė
visus internautų komentarus apie save, kad atėjo į šį žaidimą dėl garbės
troškimo.
