Ruduo visus vairuotojus turėtų priversti susimąstyti apie jų automobilių būklę. Trumpėjant dienoms ir artėjant šaltajam metų laikui automobilių vairuotojus nuo kelyje slypinčių pavojų gali išgelbėti tik geros ir kokybiškos padangos.
Vanduo – pavojingas
Įsibėgėjant rudeniui vis dažniau bus lietingų dienų, dėl jų kiekvienas sėdintysis prie vairo patirs didesnių ar mažesnių nemalonumų. Važiavimas būna pavojingas jau tada, kai vandens sluoksnis kelyje siekia 5–8 mm, nes susidaro pleištas tarp ratų ir kelio paviršiaus. Vanduo nespėja tekėti iš po protektoriaus, po juo atsiranda plėvelė, todėl automobilis pradeda slysti kaip per ledą.
Kadaise „Porsche“ inžinieriai sukūrė elektroninę sistemą, kuri nustato vandens sluoksnio storį ir perspėja vairuotoją apie slydimo pavojų garso signalu arba stuktelėjimais į greičio pedalą. Tačiau ši sistema nebuvo pradėta naudoti masiškai.
Važiavimo vandeniu pasekmės – nuo mašinos nestabilumo iki apsivertimų – priklauso ir nuo kitų faktorių. Viena iš priežasčių – automobilio greitis. Kuo jis didesnis, tuo važiavimas pavojingesnis (nors slydimas vandeniu įmanomas ir esant 40 km per val. greičiui). Kiti faktoriai – kelio dangos kokybė, amortizatorių būklė.
Žinoma, labai didelę įtaką turi ir automobilio „avalynės“ kokybė: padangų tipas (kuo guma platesnė, tuo labiau slidinėja), jų kietumas (kietesnės padangos geriau laiko kelią), susidėvėjimo laipsnis ir protektoriaus piešinys. Slydimo vandeniu profilaktika – įsigyti geras padangas, tinkamas važinėti per lietų. Jose esantys kanalai vandenį tarsi išstumia iš susilietimo vietos, ir mašina būna stabilesnė.
Neviršyti greičio
Kad būtų išvengta nemalonumų šlapiame kelyje, reikia laikytis saugaus greičio. Prieš nugalint vandens kliūtis patartina įjungti stiklų valytuvus.
Be to, būtina paleisti greičio pedalą ir stabilizuoti automobilio padėtį, kiek įmanoma išlyginus ratus ir nedarant jokių manevrų, nesukiojant vairo. Slydimo vandeniu pagrindinis pavojus yra tas, kad, pradėjęs slysti baloje, vairuotojas dažnai suka vairą į slydimo pusę.
Profesionalai rekomenduoja tokiais atvejais neskubėti, juo labiau kad, kol mašina vandeny, visos pastangos bus bergždžios. O vos tik priekiniai ratai sukibs su kietu paviršiumi, mašina ims slysti į kitą pusę.
Ir jeigu vairuotojas laiku ir teisingai nesureaguos į pakartotinį slydimą – mašina gali apsiversti. Važiuojant per balas, laisvas vairo judesys dažniausiai būna visiškai netikėtas ir labai stiprus. Sulaikyti vairo pirštų galiukais nepavyks.
Todėl rankos visada turi būti vairo rato viršutiniame sektoriuje. Reakcijos į bet kokius vairo judesius turi būti impulsyvios. Arba, kaip sako ekstremalaus vairavimo instruktoriai, „menkos“. Tokiais pat impulsais reikia ir stabdyti, jei nėra ABS. Dar geriau stabdyti varikliu. Išvažiavus iš balos būtina išdžiovinti stabdžius – kelis kartus paspausti pedalą.
Rūpintis – būtina
Norint ramiai ir saugiai važinėti automobiliu, būtina rūpintis ir automobilio padangomis. Pirmiausia reikia prižiūrėti, kad padangose būtų normalus slėgis, kitaip jų naudojimo laikas gerokai sutrumpės.
Ant vienos ašies būtinai turi būti montuojamos vieno tipo, vieno modelio padangos. Kategoriškai draudžiama vienoje pusėje montuoti radialinę, kitoje – diagonalinę padangą, nes prastėja automobilio stabilumas, jį darosi sunkiau valdyti.
Ant skirtingų ašių galima montuoti skirtingų tipų padangas, bet tai irgi nepageidautina. Jei taip atsitiko, radialinės padangos turi būti užpakalyje, diagonalinės – priekyje. Kitaip mašina taps nestabili, padidės šoninio slydimo tikimybė, bus sunkiau įveikti slidžius posūkius.
Kiekviena padanga gali išlaikyti tam tikrą apkrovą. Staigiai stabdant ar lėtėjant apkrovos padidėja. Automobilių stabdymo sistemas kuriantys konstruktoriai taiko 1,4 lygio apkrovos perskirstymo koeficientą.
Kitaip sakant, staigiai stabdant padangoms tenkanti apkrova padidėja maždaug per pusę. Niekas nenori, kad tokiu atveju padangos suplyštų. Pirkdami prisiminkite tai ir pasiteiraukite, kokią apkrovą padangos gali atlaikyti.
Protektorių raštai
Važiuojant slidžiu keliu labai didelę reikšmę sukibimui su kelio danga turi automobilio padangos protektoriaus raštas. Jis gali būti kelių tipų: nekryptinis, kryptinis ir asimetrinis.
Nekryptinis raštas – universalus protektorius. Padanga turi vienodas važiavimo savybes bet kuria kryptimi. Turinčios tokį protektoriaus raštą padangos paprastai priklauso „biudžetinei“ klasei. Dažnai tokiomis padangomis komplektuojami automobiliai gamyklose.
Kryptinės padangos geriau sukimba su šlapiu keliu. Jos geriau išspaudžia vandenį kontakto su keliu zonoje. Tokių padangų protektorius savo funkciją atlieka įvairiai – tai lemia sukimosi kryptis.
Jei padanga sumontuota teisingai, vanduo yra ne išspaudžiamas kontakto zonoje, o patenka į protektoriaus latakus ir išmetamas. Labai svarbus ir protektoriaus gylis. Todėl padangoms keliami atitinkami reikalavimai – kad protektoriaus gylis būtų ne mažesnis kaip 1,6 mm.
Be kryptinių raštų, yra kryptiniai asimetriniai raštai. Tai reiškia, kad protektorius susideda iš kelių skirtingų raštų. Tokie protektoriai naudojami norint, kad padanga būtų kuo saugesnė visais važiavimo atvejais. Pavyzdžiui, esant sausam asfaltui, su danga sukimba išorinė protektoriaus dalis, o esant šlapiam asfaltui, šią funkciją atlieka vidinė protektoriaus dalis. Tokiose padangose visada nurodoma vidinė ir išorinė pusės.
Donatas BRAZDEIKIS
Nuotr. Kad būtų išvengta nemalonumų šlapiame kelyje, reikia
važiuoti saugiai – slysti vandeniu įmanoma ir esant 40 km per valandą
greičiui.
