ELTA
Jei rytoj vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai potencialių rinkėjų palankumo savo kandidatams sulauktų septynios Lietuvos politinės partijos.
Gausiausiai į vietas parlamente pretenduotų Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jas paremtų daugiau nei po dešimtadalį rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Už Lietuvos socialdemokratų partiją rugpjūtį būtų balsavę 12 proc. rinkėjų – 1 procentiniu punktu daugiau nei liepą. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus taip pat 12 proc., tačiau tai 3 punktais mažiau nei prieš mėnesį.
Partija Tvarka ir teisingumas sulauktų beveik 10 proc. rinkėjų palaikymo – 1 procentiniu punktu mažiau nei liepą.
Darbo partiją pasirinktų beveik 9 proc. apklaustųjų – 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Už gegužę susikūrusią “Tautos prisikėlimo partiją” rugpjūtį būtų balsavę 8 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų – per mėnesį naujoji partija pelnė 1 procentinį punktą.
Naująją sąjungą (socialliberalus), kaip ir prieš mėnesį, būtų parėmę 7 proc. respondentų.
Nuo liepos nepakito ir Liberalų ir centro sąjungos vertinimas – ją paremtų 5 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Ties patekimo į Seimą riba balansuotų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Jos palaikymas per mėnesį pagausėjo puse procento, ir dabar ją rinktųsi beveik 5 proc. visų rinkėjų.
Pagal rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” rugpjūčio 13-21 dienomis atliktos apklausos duomenis, kitoms partijoms dalyvavimą Seimo mandatų dalybose užkirstų Seimo rinkimų įstatymas, reikalaujantis partijai surinkti 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį balsuotų kiek daugiau nei 2 proc. apklaustųjų – per mėnesį palaikymas sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Jeigu rytoj būtų renkamas Lietuvos parlamentas, 1-2 proc. rinkėjų palaikytų partiją “Frontas”, Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Lietuvos liaudies sąjungą “Už teisingą Lietuvą” ir Pilietinės demokratijos partiją.
Kitas partijas pasirinktų dar mažiau Lietuvos rinkėjų.
Ketvirtadalis – 24 proc. – rinkėjų rugpjūtį nebuvo apsisprendę, už kurią partiją balsuotų, arba jie buvo apsisprendę nedalyvauti Seimo rinkimuose.
Anot viešosios nuomonės apklausos, šeštadalis – 17 proc. – 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra tikrai apsisprendę dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose. Didžiausia dalis – 46 proc. – nurodė, kad jie galbūt dalyvaus rinkimuose, bet dar nėra tvirtai apsisprendę. 29 proc. apklaustųjų neketina dalyvauti rinkimuose. 8 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.
Tarp tų, kurie tvirtai nusiteikę dalyvauti Seimo rinkimuose, didžiausia dalis – vyresni nei 50 metų žmonės.
Kaip pasiskirstytų rinkėjų balsai, jei juose dalyvautų tik tie, kurie jau yra apsisprendę atlikti savo pilietinę pareigą?
Kaip ir anksčiau, daugiausia tokių rinkėjų balsuotų už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 21 proc. Tačiau per mėnesį jų palaikymas sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Kaip ir prieš mėnesį, daugiau nei po dešimtadalį tokių rinkėjų balsų surinktų dvi partijos: Tvarka ir teisingumas – 14 proc. bei Socialdemokratų partija – 13 proc.
Kas dešimtas palaikytų Darbo partiją – 10 proc., kiek mažiau Naująją sąjungą (socialliberalus) – 9 proc. bei Liberalų ir centro sąjungą – 6 proc.
Už “Tautos prisikėlimo partiją” rugpjūčio mėnesį ketino balsuoti apie 4 proc. tvirtai apsisprendusiųjų dalyvauti Seimo rinkimuose. Dar po 3 proc. rinkėjų balsuotų už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, už partiją “Frontas” bei už Liberalų sąjūdį.
2 proc. nusiteikusiųjų balsuoti parlamento rinkimuose paremtų Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
Po 1 proc. rinkėjų balsuotų už Lietuvos liaudies sąjungą “Už teisingą Lietuvą” ir Lietuvos rusų sąjungą.
10 proc. rinkėjų, nors
ir tikrai apsisprendę dalyvauti rinkimuose, dar nežino, už kurią partiją
balsuotų.
Gausiausiai į vietas parlamente pretenduotų Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jas paremtų daugiau nei po dešimtadalį rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Už Lietuvos socialdemokratų partiją rugpjūtį būtų balsavę 12 proc. rinkėjų – 1 procentiniu punktu daugiau nei liepą. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus taip pat 12 proc., tačiau tai 3 punktais mažiau nei prieš mėnesį.
Partija Tvarka ir teisingumas sulauktų beveik 10 proc. rinkėjų palaikymo – 1 procentiniu punktu mažiau nei liepą.
Darbo partiją pasirinktų beveik 9 proc. apklaustųjų – 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Už gegužę susikūrusią “Tautos prisikėlimo partiją” rugpjūtį būtų balsavę 8 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų – per mėnesį naujoji partija pelnė 1 procentinį punktą.
Naująją sąjungą (socialliberalus), kaip ir prieš mėnesį, būtų parėmę 7 proc. respondentų.
Nuo liepos nepakito ir Liberalų ir centro sąjungos vertinimas – ją paremtų 5 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Ties patekimo į Seimą riba balansuotų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Jos palaikymas per mėnesį pagausėjo puse procento, ir dabar ją rinktųsi beveik 5 proc. visų rinkėjų.
Pagal rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos “Baltijos tyrimai” rugpjūčio 13-21 dienomis atliktos apklausos duomenis, kitoms partijoms dalyvavimą Seimo mandatų dalybose užkirstų Seimo rinkimų įstatymas, reikalaujantis partijai surinkti 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį balsuotų kiek daugiau nei 2 proc. apklaustųjų – per mėnesį palaikymas sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Jeigu rytoj būtų renkamas Lietuvos parlamentas, 1-2 proc. rinkėjų palaikytų partiją “Frontas”, Lietuvos lenkų rinkimų akciją, Lietuvos liaudies sąjungą “Už teisingą Lietuvą” ir Pilietinės demokratijos partiją.
Kitas partijas pasirinktų dar mažiau Lietuvos rinkėjų.
Ketvirtadalis – 24 proc. – rinkėjų rugpjūtį nebuvo apsisprendę, už kurią partiją balsuotų, arba jie buvo apsisprendę nedalyvauti Seimo rinkimuose.
Anot viešosios nuomonės apklausos, šeštadalis – 17 proc. – 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra tikrai apsisprendę dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose. Didžiausia dalis – 46 proc. – nurodė, kad jie galbūt dalyvaus rinkimuose, bet dar nėra tvirtai apsisprendę. 29 proc. apklaustųjų neketina dalyvauti rinkimuose. 8 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.
Tarp tų, kurie tvirtai nusiteikę dalyvauti Seimo rinkimuose, didžiausia dalis – vyresni nei 50 metų žmonės.
Kaip pasiskirstytų rinkėjų balsai, jei juose dalyvautų tik tie, kurie jau yra apsisprendę atlikti savo pilietinę pareigą?
Kaip ir anksčiau, daugiausia tokių rinkėjų balsuotų už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 21 proc. Tačiau per mėnesį jų palaikymas sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Kaip ir prieš mėnesį, daugiau nei po dešimtadalį tokių rinkėjų balsų surinktų dvi partijos: Tvarka ir teisingumas – 14 proc. bei Socialdemokratų partija – 13 proc.
Kas dešimtas palaikytų Darbo partiją – 10 proc., kiek mažiau Naująją sąjungą (socialliberalus) – 9 proc. bei Liberalų ir centro sąjungą – 6 proc.
Už “Tautos prisikėlimo partiją” rugpjūčio mėnesį ketino balsuoti apie 4 proc. tvirtai apsisprendusiųjų dalyvauti Seimo rinkimuose. Dar po 3 proc. rinkėjų balsuotų už Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, už partiją “Frontas” bei už Liberalų sąjūdį.
2 proc. nusiteikusiųjų balsuoti parlamento rinkimuose paremtų Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
Po 1 proc. rinkėjų balsuotų už Lietuvos liaudies sąjungą “Už teisingą Lietuvą” ir Lietuvos rusų sąjungą.
10 proc. rinkėjų, nors
ir tikrai apsisprendę dalyvauti rinkimuose, dar nežino, už kurią partiją
balsuotų.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
