Ko gero, pati svarbiausia iš visų automobilio sistemų yra stabdžių sistema. Šios sistemos būna kelių tipų ir pačių stabdžių konstrukcijos yra kelių tipų. Šiuolaikinės stabdžių sistemos yra pakankamai gerai suprojektuotos bei yra itin galingos, palyginti su senosiomis.
Taikė lėktuvams
Stabdžių antiblokavimo sistema (angl. anti-lock braking system, vok. antiblockiersystem) neleidžia automobilio ratams stabdymo metu užsiblokuoti, t.y. visiškai nesisukti, kol automobilis nėra visiškai sustabdytas.
Šios sistemos privalumas tas, kad vairuotojas išsaugo automobilio valdomumą bei didėja stabdymo efektyvumas (kuris, kaip žinoma, didžiausias ties ratų blokavimosi-slydimo riba). Be to, vairuotojui nereikia pačiam baimintis, kad ratai blokuosis ir stabdymo kelias ilgės, t.y. ekstremaliose situacijose galima tiesiog smarkiai spausti stabdį, o sistema pasirūpins, kad ratai neslystų.
Deja, sistema turi ir trūkumų. Be papildomo saugumo jausmo (kuris neretai yra rimtas psichologinis veiksnys vairuotojams pervertinant savo galimybes), yra ir situacijų, kai ABS pailgina stabdymo kelią.
ABS plačiai paplito apie 1978 m. ir iki šių dienų smarkiai ištobulėjo. Šiuolaikinės ABS sistemos turi ir kitų funkcijų (jos dažnai išskiriamos kaip atskiros sistemos, nors jų pagrindas yra ABS), pavyzdžiui, traukos kontrolė, stabdymo pagalba (kai automobilis nustato optimalią stabdymo jėgą), elektroninė stabilumo kontrolė.
ABS atsirado 1929 metais, kai prancūzas Gabrielis Voisinas jas pritaikė lėktuvams. Apie 1950-uosius „Dunlop“ pasiūlytą ABS sistemą lėktuvams vis dar naudoja kai kurie orlaivių gamintojai.
1936-aisiais ABS buvo panaudota „Mercedes-Benz“ automobiliuose. 1960-aisiais „Ferguson“ įmontavo P99 lenktyniniame automobilyje, „Jensen FF“ ir „Ford Zodiac“ buvo įdiegtos mechaninės ABS.
„Chrysler“ ir „Bendix“ 1971 metais pristatė sistemą „Sure brake“ („patikimas stabdys“). Apie 1986 BMW įtraukė ABS į standartinę komplektuotę.
Veikimo principas
Ko gero, jau supratote, jog sistemą valdo elektronika. ABS sistemos pagrindą sudaro procesorius (CAB – controller anti-lock brake). Sistemos davikliai sumontuoti prie kiekvieno rato stabdymo sistemos ir keli hidrauliniai vožtuvai pačioje hidraulinėje stabdžių sistemos dalyje. Davikliai yra labai primityvūs – besisukantis dantytas diskas ir elektromagnetinis daviklis, reaguojantis į dantytame diske esančius tarpelius.
Kai šis diskas sukasi kartu su ratu, palei daviklį sukasi jo dantytas paviršius ir esant tarpui tarp dantų ant to disko keičiasi elektromagnetinis laukas. Šiuos pakitimus daviklis fiksuoja ir perduoda parodymus apie kiekvieno rato sukimosi greitį į ABS sistemos procesorių.
ABS sistemos procesorius atlieka nuolatinius matematinius veiksmus lygindamas visų ratų sukimosi greitį ir jeigu stabdant bent vieno rato greitis mažėja greičiau (pirmas požymis, kad tas ratas tuoj užsiblokuos ir pradės čiuožti) nei kitų arba išvis ratas sustoja, procesorius šio rato stabdžių trinkeles šiek tiek atleidžia ir vėl prispaudžia ir tokius veiksmus atlieka tol, kol yra skirtumas tarp ratų sukimosi greičio (tai ypač būdinga ratams sukimbant su skirtingo slidumo kelio danga).
Pati stabdymo galios korekcija
realizuojama hidrauliniais vožtuvais, jie koreguoja slėgio perdavimą į kiekvieno
rato stabdžių sistemos cilindrus atsidarydami arba užsidarydami, priklausomai
nuo to, koks signalas yra perduodamas iš ABS sistemos procesoriaus.
Papildomos funkcijos
Šiuolaikiškuose automobiliuose dažnai pasitaiko slydimo ir stabilumo kontrolės sistemos.
Slydimo kontrolės sistema naudojasi ABS sistemos daviklių parodymais apie ratų sukimosi greitį ir neleidžia nė vienam ratui greitėjant suktis greičiau už kitus.
Jei sistema „pastebi“, kad kuris nors ratas pradeda suktis greičiau, tuoj pat pristabdo jo sukimąsi vienu iš kelių būdų.
Kai kurios slydimo kontrolės sistemos pristabdo greičiau besisukantį ratą šiek tiek prispausdamos stabdžių trinkeles ant to rato stabdžių disko ir taip sukelia papildomą apkrovą, o kitos sistemos duoda signalą variklio valdymo procesoriui. Šis elektroniniu būdu valdydamas droselio sklendę sumažina variklio galią, perduodamą į ratus.
Egzistuoja ir sistemos, kurios iš dalies blokuoja reikiamo tilto diferencialą tam, kad galingumas būtų vienodai paskirstomas į varančiuosius ratus, taip išvengiant ratų slydimo (prasisukimo).
Stabilumo kontrolės sistemos yra gana sudėtingos: gaudamos duomenis apie ratų sukimosi greitį nustato net tokias situacijas kaip šoninis slydimas ir panašias, pasitelkdamos ABS sistemą automobilį atstatyti į normalią padėtį, neleidžiant jam slysti šonu ir suteikiant vairuotojui galimybę net nepalankiomis sąlygomis suvaldyti automobilį.
Reikėtų paminėti ir tai, jog pačios ABS sistemos yra skirtingos.
Kai kurie automobiliai yra aprūpinti greitesnės reakcijos ir darbinio greičio ABS sistemomis, kurios ne tik greičiau reaguoja į ratų sukimosi greičio skirtumus, bet ir gali didesniu tankiu atlikti frikcinius stabdžių trinkelių suspaudimus, taip padidindamos stabdymo efektyvumą.
Donatas BRAZDEIKIS
Nuotr. Stabilumo kontrolės sistemos yra gana
sudėtingos: gaudamos duomenis apie ratų sukimosi greitį nustato net tokias
situacijas kaip šoninis slydimas ir neleidžia automobiliui slysti
šonu.
