Numatoma griežtesnė kontrolė
Virtualioje erdvėje rašinių komentarų – daugybė. Per penkias dienas populiariausiame Lietuvos naujienų portale DELFI.lt šalia informacijos, kad ketinama griežčiau kontroliuoti komentatorius, atsirado per tūkstantį skaitytojų nuomonių.
Būtent šią sąvoką – nuomonė – ketinama detalizuoti Visuomenės informavimo įstatymo pataisose. Dabar komentatoriai, dėl visiems prieinamoje erdvėje paliktų tekstų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nebūna nubausti dėl to, kad neetiškus savo komentarus dangsto žodžiu „nuomonė“, o ikiteisminis tyrimas nutraukiamas neaptikus kurstymo veiksmų.
Numatomose Visuomenės informavimo įstatymo pataisose bus detalizuotas dar vienas terminas: neapykantą kurstanti informacija. Tarp nuomonės ir kurstymo dažnai balansuoja interneto portalų skaitytojai, aštriai pasisakantys prieš gėjus, kitataučius, kitos rasės žmones ar tam tikrą religiją išpažįstančiuosius.
Su inspektoriumi nesitarė
Keletas Seimo narių siūlė, kad komentatorius kontroliuotų žurnalistų etikos inspektorius.
„Sekundei“ Romas Gudaitis sakė, kad jam apskritai sunku kalbėti apie projektą, nes sprendžiant klausimus Inspektoriaus tarnyba nebuvo įtraukta į darbo grupę, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Dabartinį projekto variantą inspektorius vertina neigiamai, kol kas tarnyboje sprendžiama, kam ir kokias pastabas teikti. „Buvome apeiti“, – sakė R.Gudaitis.
Jis tikisi, kad darbo grupė atsižvelgs ne tik į jo vadovaujamos tarnybos, bet ir į Teisės departamento pastabas. Jie siūlo tikslinti sąvokų apibrėžimus, kad nuomonę ir nusikalstamą pasisakymą skirtų kuo aiškesnė riba. Jei prie dabartinių sprendimų nebus stabtelėta ir persvarstyta, gali būti, kad įstatymas bus priimtas jau po mėnesio prasidėjus rudens sesijai.
Kaip teigia žurnalistų etikos inspektorius, projekto autoriai tiesiog permetė komentarų kontrolės funkciją kitai institucijai ir nepagalvojo, kad teks sukurti ištisą veikimo mechanizmą, kad įstatymas veiktų taip, kaip numatyta.
„Užsisuks profesinė karuselė“, – prognozuoja R.Gudaitis. Jis mano, kad priskirdami komentarų kontrolę Inspektoriaus tarnybai įstatymo projekto autoriai tikisi, kad R.Gudaitis pats kreipsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. O tyrėjai grąžins savo klausimus konkrečiu atveju tai pačiai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Jie būtų sprendžiamoji institucija, ar komentaras buvo tinkamas, ar ne.
Pasak R.Gudaičio, šiuo metu Lietuvoje tokių ekspertų, kurie galėtų teikti preciziškas teisines išvadas, nėra. Parengtas projektas nenumato, kas tokie turėtų būti tie ekspertai: iki šiol panašaus turinio kaltinimo bylose žodį tardavo politologai, istorikai.
Laisvi nuo atsakomybės
Rašiniai apie lenkų, rusų mažumas nuolat susilaukia atgarsio su itin šlykščiais komentarais, pažymi žurnalistų etikos inspektorius R.Gudaitis.
„Neįmanoma surasti vieno priešnuodžio“, – įsitikinęs jis. Laisvo žodžio tradicijas turinčios šalys su šia problema kovoja šviesdamos visuomenę, nes vien baudžiamosios priemonės nebus veiksmingos. R.Gudaičio svarstymai sutampa su pataisų iniciatorės Seimo Žmogaus teisių komiteto narės Laimos Mogenienės nuomone: „Normaliai dirbant prevencinį darbą galima gauti geresnių rezultatų nei po skandalų tik pasmerkiant išpuolių dalyvius.“
Laisvi nuo atsakomybės ne tik interneto erdvę teršiantys vartotojai, bet ir patys naujienų portalai. Žiniasklaidos priemonės, suteikdamos teisę savo skaitytojams išreikšti nuomonę, turėtų prisiimti dalį atsakomybės už tekstus, publikuojamus jų naujienų vartuose. Tačiau komentarus skaičiuojanti tūkstančiais žiniasklaida nesuinteresuota samdyti darbuotojų, galinčių aprėpti didelius informacijos srautus. Tam tikras etnines grupes ar konkrečius asmenis įžeidinėjantys komentarai žemina ir juos publikuojančią žiniasklaidą.
Kai savame kieme nesusitvarko tinklalapių darbuotojai, ką jau kalbėti apie vienai mažai institucijai priskirtą viso lietuviško interneto stebėseną. Juolab kad jokių papildomų lėšų pataisoms įgyvendinti nenumatyta.
Lina RUMBUTYTĖ
