Elektromobiliai – ties finišo tiesiąja

Augančios degalų kainos turi ir šį tą teigiamo. Atrodo, kad dabartinė naftos krizė gali tapti visiškai naujo automobilių istorijos posūkio ašimi. Prieš dešimtmetį vidaus degimo variklio neturintis automobilis atrodė tolimos ateities idėja, gamintojai apie tai kalbėjo užuominomis: „galbūt“, „kada nors“, o dabar elektra varomas mašinas masiškai gaminti norinčios bendrovės jau rikiuojasi prie starto linijos. Jeigu jų planų niekas stipriai nepakoreguos, po kelerių metų gatvėmis be garso riedančios transporto priemonės bus įprastas reiškinys.

Prieš kelerius metus geriausia įprasto variklio alternatyva buvo laikomi kuro elementai. Šio tipo elementų veikimo esmė – vandenilio ir deguonies reakcija, iš kurios gaunama elektra. Ja turėtų būti varomas automobilis.

Anksčiau buvo manoma, kad vandenilio dujos įvairiose srityse galėtų pakeisti organinį kurą. Nors šias itin lengvas ir skvarbias dujas sunku transportuoti ir laikyti, o jas gaminti dideliais kiekiais brangu, šios technologijos kūrėjai yra užburtame rate.

Kadangi šiuo metu beveik nėra galimybių įsigyti vandenilio, niekas nenori gaminti juo varomų automobilių. Taip pat niekas nenori investuoti į vandenilio perdirbimo gamyklas, kol bus pakankamai norinčiųjų jų įsigyti.

Ledus pralaužti galėtų vandenilio gamykla, skirta asmeninėms reikmėms. Tokį įrenginį jau pristatė britų bendrovė „ITM Power“. Namams skirtas įrenginys, kuriame vanduo veikiamas elektros srove gamina vandenilį. Per naktį ši gamykla gali išgauti vandenilio kiekį, kurio užteks 40 km kelionei šiomis dujomis varomu automobiliu. Gamyklos kaina siekia apie 10 tūkst. litų.

Tačiau kam plėtoti naują technologiją, jeigu galima pasinaudoti jau esama? Tad buvo prisimintos ištobulėjusios ličio jonų baterijos, kurias galima įkrauti daugybę kartų. O idėjos paversti kiekvieną automobilį maža elektrine su ratais kol kas atsisakyta. Dabar automobilių gamintojai vis dažniau kartoja, kad ateitis priklauso „įkraunamai transporto priemonei“.

Įkraunamų automobilių nereikėtų painioti su jau važinėjančiomis hibridinėmis transporto priemonėmis. Pastarosios yra tarytum tarpinis benzininių ir elektrinių automobilių variantas.

Elektriniuose automobiliuose naudojami tik vienos rūšies varikliai. Jiems energiją tiekia baterijos, jos įkraunamos prijungus automobilį prie elektros tinklo.

Vien elektra varomų automobilių idėja įgauna pagreitį kuriant sportines mašinas. Šių metų kovo mėnesį pradėtas gaminti bene pirmas elektra varomas sportinis dvivietis „Tesla Roadster“. Automobilio techninė charakteristika iškalbinga.

Apskritai elektriniai varikliai išsiskiria didesniu sukimo momentu esant mažesniam sūkių skaičiui, palyginti su vidaus degimo varikliais, todėl elektrinis automobilis įsibėgėja greičiau. Tai iliustruoja ir „Teslos“ pavyzdys − šis automobilis 100 kilometrų per valandą greitį pasiekia vos per 3,9 sekundės.

Tiesa, automobilio kaina perkopia 200 tūkst. litų ir veikiausiai bus prieinama ne visiems. Tačiau tai neatbaido kitų gamintojų.

Per artimiausius kelerius metus po sportinį elektra varomą automobilį ketina sukurti naujos bendrovės „Lightning Car Company“ ir „Fisker Automotive“.

Kasdieniams poreikiams pritaikyti automobiliai taip pat nebe už kalnų, apie planus pradėti elektra varomų automobilių gamybą yra užsiminusios visos didesnės bendrovės, kol kas tyli tik „Honda“ ir „Mercedes“.

„Toyota“ 2010 m. ketina išleisti elektrinį jau minėtą „Priusą“. Trečios kartos modelis bus pristatytas kitų metų gegužę. Teigiama, kad, be ličio jonų baterijų, ant jo stogo bus sumontuoti ir saulės elementai.

Iki šiol itin taupiomis transporto priemonėmis neišsiskyrusi „General Motors“ ketina jau šį rudenį pristatyti masinei gamybai parengtą elektromobilį „Volt“. Bendrovė yra paskelbusi, kad naujojo elektromobilio kaina greičiausiai sieks apie 48 tūkst. JAV dolerių (apie 105 tūkst. litų).

Tiesa, bendrovė tikisi, kad naujus ekologiškus automobilius galėtų iš dalies subsidijuoti vyriausybė, tokiu atveju jų kainą galbūt pavyktų sumažinti iki 40 proc.

Yra ir pliusų, ir minusų

Svarbiausiais elektrinių automobilių koziriais specialistai vadina ekologiškumą ir energijos naudojimo efektyvumą. Elektros variklio efektyvumas siekia apie 80–90 proc., o vidaus degimo variklio − vidutiniškai tik apie 20 proc. Visa kita pagaminama energija čia virsta šiluma. Apskaičiuota, kad litrui benzino prilygstantis elektros kiekis JAV tekainuoja 0,55 lito, o benzino litro kaina šioje šalyje siekia apie 2,40 lito.

Tiesa, elektromobiliai turi ir trūkumų. Didžiausias jų – palyginti nedidelis atstumas, kurį galima įveikti esant visiškai įkrautoms baterijoms. Jis gali siekti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, tačiau tai neprilygsta benzininėms alternatyvoms. Aišku, jeigu elektromobilį būtų galima įkrauti per kelias minutes, tai nebūtų didelė problema, tačiau šiuo metu jį įkrauti užtrunka apie 3–4 val.

Taigi elektrinių automobilių gamintojai daugiausia pastangų turės skirti baterijoms tobulinti − jų talpai didinti ir įkrovimo laikui trumpinti. Šiuo metu ieškoma naujų elementų, kurie gali būti naudojami baterijose.

Chemikai yra atradę 30 tūkst. neorganinių elementų, iš kurių beveik bet kuris gali būti naudojamas baterijose. Kadangi juos visus išbandyti užtruktų labai ilgai, pasitelkiami kompiuteriai, kuriais modeliuojami įvairūs junginiai ir jų ypatybės.

Taip tikimasi jau po poros metų pasiūlyti talpesnes ir greičiau įkraunamas baterijas. Tai, kad bendromis jėgomis kurs ateities elektromobiliams skirtas baterijas, neseniai pranešė japonų elektronikos ir automobilių gamintojai, tarp jų − „Toyota“, „Nissan“ ir „Matsushita“.

Tiesa, talpesnės baterijos − ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teks susidurti elektromobilių gamintojams ir savininkams. Elektromobiliams reikės pritaikyti ir elektros tinklus, nes dabartiniai neišlaikytų tokio krūvio, koks galėtų atsirasti vienu metu į elektros tinklą įjungus visas transporto priemones. To ateityje padės išvengti plėtojama tinklo apkrovos valdymo technologija, kuria bus galima valdyti, kam ir kuriuo metu tiekti elektros energiją.

„Hondos“ nuotr. Automobilių gamintojai vis dažniau
kartoja, kad ateitis priklauso įkraunamai transporto priemonei.