Turbūt ne vienas vairuotojas patyrė jausmą, kai karštą dieną įlipęs į automobilį pajunta tarsi būtų atsidūręs rusiškoje pirtyje – salone taip karšta, kad nėra kuo kvėpuoti. Dažniausiai tokiais atvejais negelbsti net atidaryti langai, ir tada apima pavydas žiūrint į automobilius, kuriuose sumontuotas kondicionierius.
Išrado amerikiečiai
Mašinos salono oro šaldymo įtaisas buvo išrastas anksčiau, nei sukurtas kondicionierius. Ir netgi anksčiau nei automobilis. 1884 metais anglų inžinierius Williamas Whiteley įmontavo ledų blokus po arklių traukiamu keleiviniu vagonu. Į saloną ledo atšaldytą orą pūtė ventiliatoriai, besisukantys nuo vagono ratų. Vėliau ledų blokai prie ortakių tapo automobilio dalimi.
Nors dauguma automobilinių išradimų gimė Europoje, bet pirmasis kondicionierius buvo pagamintas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai nieko nuostabaus. JAV yra kur kas daugiau karšto klimato zonų negu Europoje.
Pirmas automobilis, kuriame buvo sumontuotas įprastas kondicionierius, buvo 1939 metais pagamintas „Packard“. Norėdamas įjungti kondicionierių, šio automobilio vairuotojas turėjo užgesinti variklį ir uždėti dirželį ant kompresoriaus skriemulio. Didžiulis garintuvas buvo įmontuotas bagažinėje, tad gerokai sumažėja vietos bagažui. Tačiau šis įtaisas leido gamintojams pareikšti: „Pamirškite karštį šią vasarą vieninteliame automobilyje pasaulyje su oro kondicionieriumi!“ Ir tai buvo tiesa. 1940–1942 metais „Packard“ pagamino apie 1500 automobilių su oro kondicionieriais.
1941 metais apie 300 automobilių su kondicionieriais išleido „Cadillac“. Šis gamintojas po Antrojo pasaulinio karo įvedė naujovę – išjungti kompresorių. Išjungimo rankena buvo ant galinės lentynėlės. Vairuotojui užteko tiesiog persiversti ir patraukti rankenėlę.
1957 metais „Cadillac Eldorado Broughams“ tapo pirmuoju automobiliu, kuriame oro kondicionierius buvo standartinės įrangos dalis. 1966-aisiais JAV jau buvo 3,5 milijono automobilių su kondicionieriais, 1986-aisiais – 20 milijonų. Dabar JAV apie 80 proc. lengvųjų automobilių turi kondicionierius. Europoje šis procentas kur kas mažesnis, tačiau pastaraisiais metais tų įrenginių sparčiai daugėja.
Veikimo principas
Paprasčiausia vėdinimo arba šildymo sistema ir jų veikimo principas automobilyje žinoma visiems. Karštą vasarą, ypač keliaujant į Pietus, pravartu turėti automobilyje oro kondicionavimo sistemą, o jei jos nėra, bet kurioje mašinoje ją galima įsirengti. Automobilių gamyklos numato vietas joms.
Pagrindinis oro kondicionieriaus veikimo principas – atšaldyto garintuve ir pašildyto šildytuve maišyti orą, kad susidarytų reikiamos temperatūros mišinys. Visą reguliavimą atlieka sudėtinga sklendžių sistema.
Sklendžių sistema paruoštą oro mišinį nukreipia į grindis, priekinį stiklą ar kitur.
Automatizuojant kondicionieriaus valdymą, įrengiamas terminis arba elektroninis reguliatorius, jo skalėje ranka nustatoma pageidaujama temperatūra, o automatika atitinkamai pasuka maišymo sklendę ir palaiko temperatūrą salone (intervalas – nuo 15 iki 25 laipsnių temperatūros).
Žiemą šaldymo sistema nereikalinga ir dažniausiai išjungiama nuimant kompresoriaus dirželį.
Automobilio kondicionieriaus šaldytuvo schema skiriasi nuo paprasto buitinio šaldytuvo. Automobilyje šaldymo kompresorių trapeciniais dirželiais suka alkūninis velenas, jo apsisukimų dažnis kinta. Todėl sistemoje numatytas akumuliatorius-džiovintuvas ir priverstinis kondensatoriaus-radiatoriaus aušinimas variklio ventiliatoriaus pučiama oro srove.
Specialiai automobilių sistemoms skirto skysčio R-12 garai, kompresoriaus suspausti, kondensatoriuje ataušinami ir virsta suslėgtu skysčiu. Šis skystis turi būti nenuodingas, nesprogus, nesukelti korozijos ir gerai maišytis su alyva. Jo virimo temperatūra būna žemesnė negu -10 C, o kondensacijos – apie +25 C.
Iš kondensatoriaus suslėgtas skystis eina pro išsiplėtimo vožtuvą ir patenka į pagrindinį šaldymo įrenginį – garintuvą. Jo darbo principas pagrįstas tuo, kad garuojantis skystis atima iš aplinkos gana daug šilumos. Tai galima pastebėti užpylus ant rankos greit garuojančio skysčio – ranka jaučia šaltį. Garintuvas įrengiamas oro kanaluose tuoj pat už ventiliatoriaus ir atšaldo visą ventiliatoriaus pučiamą orą.
Tokiu būdu smarkiai sumažinama patenkančio į automobilio kondicionavimo sistemą oro temperatūra, lyg jis važiuotų žiemą, o ne vasarą. Oro prapūtimas ventiliatoriumi leidžia sumažinti garintuvo ir kondensatoriaus gabaritus, kad jie užimtų mažiau vietos automobilyje.
Sušilę skysčio R-12 garai patenka į akumuliatorių-džiovintuvą, jame nuo mažo slėgio garų atskiriamas skystis ir alyva, pakliuvusi iš tepamo kompresoriaus.
Iš akumuliatoriaus garai grįžta į kompresorių ir procesas vyksta iš naujo.
Kaip patikrinti
Pirkdami automobilį su kondicionieriumi nepatingėkite jo patikrinti, kad karštą vasarą netektų graužtis nagų. O jį patikrinti nėra labai sunku. Paleiskite automobilio variklį, įjunkite kondicionierių ir oro ventiliatorių, iš karto arba po kurio laiko turi įsijungti kompresorius. Kompresorius – generatoriaus dydžio arba šiek tiek didesnis už jį prietaisas, kaip ir generatorius, besisukantis nuo alkūninio veleno diržo.
Kompresoriaus sankaba „prikimba“ prie skriemulio ir pradeda suktis kartu. Įsijungimo metu paprastai girdimas būdingas sankabos pritraukimo garsas ir šiek tiek pasikeičia variklio darbas. Taip pat gali įsijungti aušinimo ventiliatorius.
Kai kuriuose automobiliuose esant tam tikrai temperatūrai kondicionierius neįsijungia. Įsijungus kompresoriui neturi girdėtis stiprių garsų iš kompresoriaus. Vienuose automobiliuose kompresorius veikia nuolat, kituose – periodiškai išsijungia. Esant žemai temperatūrai ir (arba) mažoms ventiliatoriaus apsukoms, kompresorius gali veikti labai trumpai.
Jei kompresorius neįsijungia esant žemai temperatūrai automobilyje be klimato kontrolės, pabandykite šią procedūrą: esant paleistam varikliui nustatykite karščiausią orą, oro tiekimą iš automobilio salono (recirkuliacija), ventiliatorių perjunkite į maksimumą. Uždarykite langus ir duris. Kai automobilio salone taps šilta, patikrinkite, ar neįsijungia kompresorius. Jei įsijungia, viskas gerai. Jei neįsijungia – dar nereiškia, kad kas nors blogai. Šiuo atveju, norint patikimai patikrinti kondicionierių, reikėtų automobilį nuvairuoti į šiltą patalpą.
Jei kompresorius įsijungia, reikia patikrinti, kaip kondicionierius šaldo. Šiltą vasaros dieną užtenka patikrinti tiekiamą į automobilio saloną orą, nustačius tiekiamo oro temperatūrą į žemiausią padėtį ir maksimalų pučiamo oro srautą.
Oro, išeinančio iš ortakių, temperatūra turėtų būti apie 8–12 laipsnių šilumos. Jei lauke daugiau nei 20 laipsnių šilumos, stipriai jaučiamas vėsus oras.
Jei lauke yra vėsiau, tada reikėtų surasti du kondicionieriaus vamzdelius, įeinančius į automobilio saloną variklio skyriuje. Vienas jų (plonesnis) turi būti šiltas, kitas (storesnis) – šaltas.
Jei kompresorius neįsijungia arba nė vienas vamzdelis, įeinantis į automobilio saloną, nėra šaltas, reikėtų patikrinti, ar sistemoje yra šaldiklio. To neįmanoma padaryti be specialių prietaisų. Jei kondicionierius užpildytas, tačiau kompresorius neįsijungia, dažniausiai galima tikėtis elektros dalies gedimo, jis paprastai lengviau pašalinamas negu nesandarumai.
Jei kondicionierius tuščias, tačiau kompresorius įsijungia, tai reikštų, kad yra perdaryta elektros grandinė. Tai turėtų būti pretekstas abejoti bet kokiu pardavėjo teiginiu (ne tik apie kondicionierių). Jei sistemoje yra šaldiklio, tačiau, įsijungus kompresoriui, kondicionierius nešaldo arba šaldo silpnai, gali būti, kad šaldiklio yra mažai arba yra kitas gedimas.
Naudingi patarimai
Automobilių gamintojai nerekomenduoja dėti kondicionierius į automobilius, kurių variklio talpa mažiau kaip 1,6 litro. Kondicionierius iš variklio paima 30 proc. galingumo, o būtent tiek pat padidėja ir kuro sąnaudos.
Reikėtų perspėti ir rūkalius. Rūkymas, kai kondicionierius įjungtas, kenkia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir įrenginio mechanizmui. Po penkerių metų eksploatacijos sistema gali pradėti praleisti freoną. Kai salone rūkant atsiranda atvira liepsna, esant tam tikrai koncentracijai gali susikaupti nuodingųjų dujų – fosgeno. Toks nutekėjimas pasitaiko gana retai, tačiau jeigu jau naudojamasi kondicionieriumi, geriau nerūkyti.
Amerikos mokslininkai pataria mašinų savininkams vėdinti automobilių salonus – jų oras yra užterštas labiau nei miestų gatvėse. Į salonus patenka išmetamosios dujos, nuodingų medžiagų skleidžia sėdynės, oro gaivikliai, apdailos medžiagos. Taigi reikėtų kuo dažniau vėdinti saloną arba kondicionieriuje įrengti specialius oro valymo filtrus.
Donatas BRAZDEIKIS
G.Lukoševičiaus nuotr. Karštą vasaros dieną automobilyje
vienintelis išsigelbėjimas – oro kondicionierius.
