ELTA
Vokietijos slaugos namai sugalvojo netikrą autobusų stotelę, norėdami išvengti Alzhaimerio liga sergančių pacientų klaidžiojimų, praneša Ananova.
Autobusų stotelė šalia Benrato senjorų centro Diuseldorfe yra tiksli standartinės stotelės kopija, tik ten nestoja joks autobusas.
Idėja gimė po to, kai slaugos centras buvo priverstas kreiptis į policiją dėl dingusių pacientų, kurie norėjo grįžti į savo namus bei šeimas, bet neprisiminė, jog daugeliu atveju tokios vietos nebeegzistuoja.
“Jei negalime pasiklydusiųjų surasti patys, turime kreiptis į policiją, – sakė Benrato direktorius Richardas Noireiteris (Richard Neureither). – Juk tai labai pavojinga, kai paklystama žiemą ir ligoniai priversti nakvoti lauke”.
Negalėdamas pats sulaikyti pacientų Benrato slaugos centras ėmėsi bendradarbiauti su vietos asociacija “Senieji Liūtai” ir kreipėsi į Reinbano transporto tinklą, kuris su džiaugsmu suteikė autobuso stotelę “į niekur”.
“Tai skamba juokingai, -sakė “Senųjų Liūtų” vadovas Fransas Jozefas Gėbelis (Franz-Josef Goebel), – bet labai padeda. Juk dauguma mūsų ligonių – vyresni nei 84 metų”.
“Jų trumpalaikė atmintis vargu ar apskritai veikia, bet ilgalaikė atmintis vis dar aktyvi. Jie supranta, ką reiškia žalias ar geltonas autobuso ženklas ir prisimena, kad laukimas reiškia, jog autobusas turi atvažiuoti. Tada mes prieiname prie ligonio ir pasakome, kad šiandien autobusas vėluos, bei pakviečiame juos namo puodeliui kavos. Po penkių minučių jie jau būna pamiršę, kad norėjo kažkur važiuoti’, – pasakojo R. Noireiteris.
Idėja buvo tokia
sėkminga, jog panašios iniciatyvos ėmėsi dar keli senjorų priežiūros centrai
Vokietijoje.
Autobusų stotelė šalia Benrato senjorų centro Diuseldorfe yra tiksli standartinės stotelės kopija, tik ten nestoja joks autobusas.
Idėja gimė po to, kai slaugos centras buvo priverstas kreiptis į policiją dėl dingusių pacientų, kurie norėjo grįžti į savo namus bei šeimas, bet neprisiminė, jog daugeliu atveju tokios vietos nebeegzistuoja.
“Jei negalime pasiklydusiųjų surasti patys, turime kreiptis į policiją, – sakė Benrato direktorius Richardas Noireiteris (Richard Neureither). – Juk tai labai pavojinga, kai paklystama žiemą ir ligoniai priversti nakvoti lauke”.
Negalėdamas pats sulaikyti pacientų Benrato slaugos centras ėmėsi bendradarbiauti su vietos asociacija “Senieji Liūtai” ir kreipėsi į Reinbano transporto tinklą, kuris su džiaugsmu suteikė autobuso stotelę “į niekur”.
“Tai skamba juokingai, -sakė “Senųjų Liūtų” vadovas Fransas Jozefas Gėbelis (Franz-Josef Goebel), – bet labai padeda. Juk dauguma mūsų ligonių – vyresni nei 84 metų”.
“Jų trumpalaikė atmintis vargu ar apskritai veikia, bet ilgalaikė atmintis vis dar aktyvi. Jie supranta, ką reiškia žalias ar geltonas autobuso ženklas ir prisimena, kad laukimas reiškia, jog autobusas turi atvažiuoti. Tada mes prieiname prie ligonio ir pasakome, kad šiandien autobusas vėluos, bei pakviečiame juos namo puodeliui kavos. Po penkių minučių jie jau būna pamiršę, kad norėjo kažkur važiuoti’, – pasakojo R. Noireiteris.
Idėja buvo tokia
sėkminga, jog panašios iniciatyvos ėmėsi dar keli senjorų priežiūros centrai
Vokietijoje.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
