ELTA
Pirmadienio vakarą į Lietuvos jūrų muziejų buvo atgabentas dar vienas, jau ketvirtasis šį pavasarį, ruoniukas pamestinukas iš Baltijos pajūrio. Šįkart itin nusilpusi mažylė rasta ties Nemirseta.
Pasak muziejaus specialistų, ji yra panašaus amžiaus kaip ir trys jau anksčiau atkeliavusieji į muziejų ruoniukai, tačiau ilgiau maitinta mamos, todėl sveria daugiau – 14 kilogramų. Vos atvežta į muziejų ruoniukė buvo labai silpna, bet pamaitinta žuvies tyre su vandeniu iš karto atkuto ir ėmė rodyti dantukus.
Pasak ruoniukų globėjo, muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ši ruoniukė pati pasiučiausia. Marius, Moncė ir Girulė yra žymiai ramesni. Jie muziejuje jau priaugo po pusantro kilogramo ir pradedami maitinti žuvyte, o ne jos tyre.
Muziejus, neturėdamas sąlygų laukiniams gyvūnams laikyti karantine, apgyvendino juos administracijos pastate. Trys anksčiau rasti ruoniukai įkurdinti vienoje vonioje, o vakarykštė našlaitė- atskiroje.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus neturi reikiamų sąlygų laukiniams gyvūnams gydyti bei karantinuoti ir ruoniai priglaudžiami tik iš humaniškų paskatų.
“Ne kartą kreipėmės į Aplinkos apsaugos ministeriją, prašydami spręsti ruoniukų problemą – įrengti Jūrų muziejuje atskiras patalpas, skirtas jiems gydyti. Tačiau ruoniukų problema ir toliau ignoruojama, o mes juos priimdami rizikuojame ir savo gyvūnų, ir pagaliau darbuotojų sveikata”, – sako O. Žalienė.
A. Grušas pasakojo, kad paeitą savaitę dar du ruoniukai buvo pastebėti Juodkrantėje, bet, pabaidyti žmonių, jie nubėgo į jūrą. “Jeigu jiems reikėtų pagalbos, mes jau negalėtumėme niekuo padėti, nebent apgyvendinti vonelėje savo kabinete”, – sakė skyriaus vedėjas.
A. Grušui neduoda ramybės ir dar viena problema – kaip pavadinti šią rastinukę, nes viena Nemirseta jau buvo muziejuje prieš dvejus metus ir iškeliavo į Vokietiją.
Kadangi rastinukus jis pavadina pagal radimvietę, tai dabar
Arūnas varto žemėlapius, ieškodamas, gal koks upelis yra netoli tos vietos,
kurio vardą galima būtų dovanoti mažylei.
Pasak muziejaus specialistų, ji yra panašaus amžiaus kaip ir trys jau anksčiau atkeliavusieji į muziejų ruoniukai, tačiau ilgiau maitinta mamos, todėl sveria daugiau – 14 kilogramų. Vos atvežta į muziejų ruoniukė buvo labai silpna, bet pamaitinta žuvies tyre su vandeniu iš karto atkuto ir ėmė rodyti dantukus.
Pasak ruoniukų globėjo, muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, ši ruoniukė pati pasiučiausia. Marius, Moncė ir Girulė yra žymiai ramesni. Jie muziejuje jau priaugo po pusantro kilogramo ir pradedami maitinti žuvyte, o ne jos tyre.
Muziejus, neturėdamas sąlygų laukiniams gyvūnams laikyti karantine, apgyvendino juos administracijos pastate. Trys anksčiau rasti ruoniukai įkurdinti vienoje vonioje, o vakarykštė našlaitė- atskiroje.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus neturi reikiamų sąlygų laukiniams gyvūnams gydyti bei karantinuoti ir ruoniai priglaudžiami tik iš humaniškų paskatų.
“Ne kartą kreipėmės į Aplinkos apsaugos ministeriją, prašydami spręsti ruoniukų problemą – įrengti Jūrų muziejuje atskiras patalpas, skirtas jiems gydyti. Tačiau ruoniukų problema ir toliau ignoruojama, o mes juos priimdami rizikuojame ir savo gyvūnų, ir pagaliau darbuotojų sveikata”, – sako O. Žalienė.
A. Grušas pasakojo, kad paeitą savaitę dar du ruoniukai buvo pastebėti Juodkrantėje, bet, pabaidyti žmonių, jie nubėgo į jūrą. “Jeigu jiems reikėtų pagalbos, mes jau negalėtumėme niekuo padėti, nebent apgyvendinti vonelėje savo kabinete”, – sakė skyriaus vedėjas.
A. Grušui neduoda ramybės ir dar viena problema – kaip pavadinti šią rastinukę, nes viena Nemirseta jau buvo muziejuje prieš dvejus metus ir iškeliavo į Vokietiją.
Kadangi rastinukus jis pavadina pagal radimvietę, tai dabar
Arūnas varto žemėlapius, ieškodamas, gal koks upelis yra netoli tos vietos,
kurio vardą galima būtų dovanoti mažylei.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
