Pastarosiomis dienomis jau prasidėjo per metus du kartus visus vairuotojus apimanti padangų keitimo karštligė. Balandžio 1-ąją baigėsi Kelių eismo taisyklėse numatytas privalomas žieminių padangų naudojimas, todėl prie ratus keičiančių servisų nusidriekė ilgiausios vairuotojų eilės.
Dygliuotos padangos
Kelių eismo taisyklės numato, kad nuo balandžio 1-osios iki lapkričio 10-osios automobiliai turi būti su vasarinėmis padangomis. Kelių eismo taisyklės reglamentuoja ir dygliuotų padangų naudojimą – automobilius su „dygliais“ galima eksploatuoti iki balandžio 10 dienos.
Vairuotojai, kurių automobiliai yra „apauti“ dygliuotomis padangomis, atvykę į techninio aptarnavimo centrus iki balandžio 10 dienos, gali jaustis drąsiai – tokių padangų naudojimas nėra pripažįstamas kaip trūkumas, tačiau po balandžio 10-osios automobiliai dygliuotomis padangomis jau nepereis techninės apžiūros, nes nuo šios datos iki lapkričio 1-osios jas eksploatuoti draudžiama. Vasarą dygliuotos padangos yra neveiksmingos, be to, gadina asfaltuotą kelio dangą.
Keisti nebūtina
Kelių eismo taisyklės nenumato, kad vasarinių padangų naudojimas yra privalomas – ir po balandžio 1-osios vairuotojai gali važinėti automobiliais su žiemos sezonui skirtomis padangomis (tik ne dygliuotomis), vis dėlto eismo saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad žieminių padangų stabdymo ir kitos charakteristikos šiltuoju metų laiku kur kas blogesnės negu vasarinių padangų, todėl vasarą rekomenduojama automobilius „perauti“.
Vadinasi, esant aukštesnei temperatūrai, žieminės padangos praranda savo savybes, be to, ir dėvisi sparčiau – įšilus kelio dangai, minkšta žieminių padangų guma dyla itin greitai, todėl kai kurie vairuotojai, taupydami žiemines padangas, jas į vasarines pasikeitė dar kovo pabaigoje. Tiesa, taip jie rizikavo gauti baudą nuo 20 iki 40 litų.
Be to, draudikai perspėja, kad laiku nepasikeitus žieminių padangų ir įvykus avarijai, nemalonios žinios lauktų iš draudimo bendrovės.
Jeigu Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai nustato, kad avarijos, kurios metu buvo apgadintas automobilis, priežastis yra netinkamos padangos, – draudimo bendrovė gali atsisakyti atlyginti žalą.
Šiuo atveju transporto priemonė traktuojama kaip techniškai netvarkinga. Draudimo taisyklėse rašoma, kad avarijos, kurios priežastis – techniškai netvarkingas automobilis, kaltininkui draudimo išmoka gali būti nemokama.
Tačiau kai avarijos priežastis nėra susijusi su padangomis ar stabdymu, draudimo bendrovės paprastai būna geranoriškos ir padarytą žalą atlygina.
Surenkamos nemokamai
Nuolat daugėjant automobilių, daugėja ir padangų. Krūvos senų, naudoti nebetinkamų padangų prie garažų, daugiabučių šiukšlių konteinerių, nuošalesnėse pakelėse – tokį vaizdą galima išvysti šiomis dienomis.
Tačiau jau nuo šių metų automobilių servisai privalo visas po automobilių remonto likusias atliekas, taip pat ir padangas, iš gyventojų surinkti nemokamai. Anksčiau už šią paslaugą įmonės imdavo vidutiniškai po 5 litus.
Be to, vairuotojai gali jas patys pristatyti į Pilėnų gatvėje įrengtą „Panevėžio specialaus autotransporto“ aikštelę. Joje stovi didžiulis konteineris ir palikti senas padangas ten galima taip pat nemokamai.
Pasak įmonės „Rataura“, užsiimančios ratų montavimu ir balansavimu, darbuotojo Rimanto, senų padangų ne taip jau ir daug, todėl dažnai žmonės padangas išsiveža patys.
„Šiemet labai daug vairuotojų keičia žiemines padangas ne į vasarines, o į universalias. Dygliuotas padangas pasiima sau, todėl pas mus tų blogųjų padangų ir ne per daugiausiai.
Paimame jas nemokamai, po to jos yra išvežamos į „Panevėžio specialaus autotransporto“ aikštelę“, – sakė Rimantas.
Pasak pašnekovo, labai didelio vairuotojų antplūdžio jie nesulaukė.
„Kaip jau minėjau, vairuotojai toliau sėkmingai važinėja universaliomis padangomis (galima važiuoti ir žiemą, ir vasarą), taigi dabar sulaukiame tik tų vairuotojų, kurie nori pasikeisti dygliuotas padangas“, – pasakojo Rimantas.
Verta atminti
Policija primena vairuotojams, kad nuo balandžio 1-osios keitėsi kai kurios vairavimo sąlygos.
Greičio mėgėjams lengvaisiais automobiliais automagistralėmis nuo balandžio 1 iki lapkričio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 kilometrų per valandą greičiu. Nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 d. maksimalus leistinas greitis automagistralėse buvo ne didesnis kaip 110 kilometrų per valandą.
Pagal Kelių eismo taisykles, kituose užmiesčio keliuose maksimalus leistinas greitis yra 90 kilometrų per valandą, jeigu kitaip nenurodo kelio ženklai.
Beje, jau praėjo dveji metai, kai visus metus Lietuvos automobilių vairuotojai privalo važiuoti su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Tačiau tokio sprendimo naudą labai sunku įvertinti.
Priimant sprendimą visus metus vairuoti su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis tikėtasi, kad tai 3-5 proc. sumažins mirtinų avarijų. Tačiau mirčių skaičius keliuose per praėjusius dvejus metus Lietuvoje mažėjo tik 1,8-2,6 proc. ir vos priartėjo prie minimalaus plano.
Mirtinų avarijų Lietuvoje pradėjo mažėti tik nuo šių metų ir tai greičiausiai dėl griežtesnių sankcijų girtiems ir greitį viršijusiems vairuotojams.
Arnas ADOMAVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Nutirpus paskutiniam sniegui
panevėžiečiai masiškai patraukė prie padangų montavimo ir balansavimo
firmų.