Populiarioji merginų grupė „Mango“, nutarusi nebetęsti muzikinės karjeros, atsisveikinimo koncertą surengė ir Panevėžyje. Spalį prasidėjęs turas po Lietuvos miestus ir miestelius baigsis šį savaitgalį. Kovo mėnesį merginų dar laukia keli jau tikrai paskutiniai koncertai, tad dainininkės nebeslėpė graudulio, tačiau sprendimo keisti nežada. Su liūdesiu Rima, Vika ir Lina sutiko trečiojo, paskutinio, albumo „Geriausios dainos“ pasirodymą. Būtent Panevėžyje jos pirmą kartą pamatė naująją plokštelę, joje šešiolika dainų. Rengdama šį rinkinį grupė „Mango“ prisiminė kiek primirštas dainas ir liūdėjo, kad tai paskutinis albumas. Tokias emocijas išgyvenančias merginas „Sekundė“ šnekino prieš prasidedant koncertui.
– Ką ketinate veikti nustojus gyvuoti grupei „Mango“?
Lina: – Aš kol kas būsiu namų
šeimininke. Skrisiu į Angliją pas savo vyrą. Be abejo, reikės laiko ten
apsiprasti, adaptuotis, juk kita valstybė. Manau, pusės metų tam pakaks, o
paskui žiūrėsiu.
Rima: – Vilniuje studijuoju teisę ir
valdymą, beveik baigiasi mokslai, liko parašyti magistro darbą, tačiau kaip tik
šiandien paskambinau dėstytojui ir pasakiau, kad tai atidėsiu kuriam laikui.
Tiesiog nemoku sumalti š… ir atiduoti bet ką. Gal tai blogoji mano savybė.
Viena grupės draugė man liepė: rašyk, septynias minutes atgiedosi, kitaip
tariant, ginsi darbą, ir bus baigta, bet aš taip negaliu. Pusę darbo jau
parašiau, liks tik baigti ir kitais metais apsiginti. Kas toliau,
neįsivaizduoju. Išgyvenu keistą jausmą, šiandien pasidarė baisu. Gal čia
kvailystė, bet esu įsitikinusi, kad ateityje viskas bus gerai. Darbo pasiūlymų
kol kas negavau.
Vika: – Ir aš apie ateitį nieko
nežinau. Prasidėjus šiam turui ir pirmiesiems interviu, man patiko Rimos
žodžiai, kad noras suvokti, kas bus po to, duoda aštraus prieskonio gyvenimui.
Man darosi vis įdomiau ir jeigu būtų kokia laiko mašina, galinti nukelti į
vasarą, labai norėčiau pažiūrėti, koks bus mano gyvenimas. O dabar neturiu jokių
planų.
– Vika, jūs sėkmingai pasirodėte televizijos šou, puikiai šokote ir ant parketo, ir ant ledo. Ar negalvojate apie laidų vedėjos darbą?
– Pačiai siūlytis nėra kaip, be to, nesu labai iškalbi. Pasiūlymų dar jokių nesulaukiau.
–Visos trys esate mokiusios muzikos. Ar ateityje jūsų gyvenime įsivyraus visiška tyla, gal tapsite tik muzikos klausytojos?
Vika: – Manau, kad muzika iš mūsų
gyvenimo neišnyks. Norėčiau darbo, susijusio su muzika, su pramogų verslu, tik
nebenoriu būti matoma, labiau vilioja užkulisiai.
Rima: – Aš irgi galvoju apie pramogų
pasaulį, bet po dešimties koncertinės veiklos metų taip pat norėčiau likti už
kadro, o šou versle yra labai daug įvairių sričių, kur save galima realizuoti ir
būnant nematomai. Patikėkite, išties norėčiau išbandyti tą nematomąją pusę. Kai
dešimt metų seka kiekvieną tavo žingsnį, tas populiarumas pradeda slėgti.
Lina: – Savo gyvenimo tikrai nenoriu
sieti su muzika. Trejus metus padainavau grupėje „Mango“ ir labai tuo
didžiuojuosi, manau, kad jau gana.
– Ar galėtų taip atsitikti, kad po keleto metų sugrįšite į scena kaip atgimusi grupė „Mango“? Juk dabar vėl koncertuoja „Antis“, „Bix“.
Rima: – Tos grupės tiesiog turi ką
pasakyti žmonėms. Jeigu ir mes turėsime, kodėl negalėsime grįžti? Manau, kad į
sceną sugrįžta kūrybingi žmonės, turintys idėjų ir norintys jomis pasidalinti su
Lietuvos žmonėmis.
Vika: – Statistika rodo, kad į sceną
dažniau grįžta vyrai. Jiems lengviau, nes kuo senyn, tuo gražyn. Scenoje labai
svarbu vaizdas. O juk pasitaiko, kad moterys anksčiau pasensta, sustorėja.
Manau, kad estetinis vaizdas turi būti.
– Ar galvojate apie šeimą?
Rima: – Taip. Turiu draugą, mes jau
septyneri metai kartu, galvojame įteisinti santykius ir apie vaikus kalbame.
Vika: – Pritariu, bet kaip bus,
nežinau. Viskam savas laikas.
– Ką išgyvenate, žinodamos, kad atsisveikinate su publika?
Rima: – Per pirmus koncertus nieko
nejutau, negalėjau suvokti, kad tai – pabaiga. O artėjant gruodžiui atsirado
jauduliukas, pradėjau suvokti, kad daugiau tame mieste nebekoncertuosiu. Tad
gimė noras iš savęs išspausti maksimumą, išnaudoti kiekvieną sekundę scenoje.
Vika: – Pirmuose koncertuose buvo
jaudulio, nes nauja programa. Ji kėlė nerimą, norėjosi, kad viskas pavyktų.
Pasitaikė ir ašarų, nors mūsų koncertas sudėliotas linksmai. Pradedame daina
„Netikėjom“, paskui – linksmos dainos, antroje dalyje yra lėtų kūrinių miksas ir
tada vėl viskas tęsiasi linksmai. Baigiame „Raskila“, tad ašaroms lyg ir nėra
vietos. Bet kai suvokiame, kad šią savaitę paskutiniai koncertai, jau darosi
graudoka.
– Ar galvojate, kaip po tokio intensyvaus turo reikės išgyventi tylą?
Vika: – Iki šiol neteko to pajusti.
Kol kas sunku tai suvokti.
Rima: – Kai turime dvi tris laisvas
dienas, tada – tik poilsis. Ir dabar po šio turo ilsėsimės. Mes pajuokaujame,
kad reikėtų sėsti į lėktuvą ir visoms trims kur nors nuskristi, gerai praleisti
laiką. Žinoma, tokio tempo pasiilgsime, tai jau įaugę į kraują. O kur tą tempą
reikės susirasti „žemiškame“ gyvenime, nežinau.
Vika: – Dar turėsime didžiuosius
koncertus kovo mėnesį, manau, tada pajusime tikrąją atsisveikinimo nuotaiką,
tada jau reikės galvoti, ką veikti toliau.
– Ar turite receptų niūriai nuotaikai įveikti?
Vika: – Tai kad jos niekada
neturėjome. Buvo pusė metų ramesnių, kai Rima gydė balso stygas. Bet tada lyg ir
mokiausi, net neatsimenu, tačiau tikrai nesėdėjau rankas sudėjusi.
Rima: – Su draugu labai mėgstu nuvažiuoti prie jūros. Iš pradžių pabėgiojame, o tada jau pasivaikščiojame. Tai man tikras poilsis.
Lina: – Mano poilsis – miegas, labai
mėgstu ilgai pamiegoti.
Vika: – Aš atsipalaiduoju
žaisdama boulingą ir televizorių mėgstu pažiūrėti, tada visą dieną neišlipu iš
lovos. Kai toks gyvenimo tempas, laisvadieniu nesinori nieko veikti, tingisi net
nosį į lauką iškišti.
– Ar mėgstate lankytis klubuose?
Trijulė: – Priklauso nuo nuotaikos.
Jau galvojame, kad reikėtų kur nors pašėlti.
Rima: – Po tokių turų būna, kad
negaliu užmigti. Tada dažniausiai einu į klubą ir dvi valandas šoku. Turi išeiti
energija, nes ji neleidžia užmigti, nurimti.
– Prieš išeidamos į sceną, palinkite viena kitai sėkmės ar turite kokią kitą tradiciją?
Trijulė: – Turėjome tradiciją prieš
koncertą susikibti rankomis ir šuktelėti „Mango“, bet kai prie mūsų prisijungė
Lina, pamiršome tą ritualą. Paskui prisiminėme, bet koncertas buvo tragiškas,
viskas nesisekė, todėl daugiau to nebedarėme. Kartą mūsų vadybininkas Gintaras
Bendžius pasiūlė susidaužti rankomis, bet pliaukštelėjimas turi būti vienas.
Kartą Rima nepataikė, pliaukštelėjo antrą kartą ir vėl koncertas nepavyko. Nuo
tada daugiau nieko nebedarome.
– Kaip ketinate pasielgti su savo sceniniais drabužiais? Gal parduosite aukcione?
Vika: – Dvejus pirmuosius kostiumus
atidavėme A.Adamkienės labdaros fondui, jie buvo parduoti aukcione, bet
drabužius norėčiau pasilikti prisiminimui. Turime dešimt kostiumų, jau gal
penkerius metus siūdavomės vienus vasarai, kitus – žiemai.
Kalbino Valentina
Žigienė
Nuotr. iš „Mango“ arch. Baigusios karjerą Lina, Rima ir Vika
kostiumus nori pasilikti prisiminimui.
