Visiems žinoma, jog interneto
paslaugų tiekėjai pamažu, vartotojams nežinant filtruoja P2P tinklų srautą.
Tikriausiai tai vyksta netgi Lietuvoje, tačiau tokie atvejai dar nebuvo viešai
aptarinėjami ir visuomenė nesuformavo šios padėties vertinimo.
paslaugų tiekėjai pamažu, vartotojams nežinant filtruoja P2P tinklų srautą.
Tikriausiai tai vyksta netgi Lietuvoje, tačiau tokie atvejai dar nebuvo viešai
aptarinėjami ir visuomenė nesuformavo šios padėties vertinimo.
O tuo metu JAV tokios diskusijos verda pilna eiga. Ten vartotojai jau ne tik rado filtracijos įrodymų, bet ir ėmė aiškintis konkrečius techninius filtracijos vykdymo būdus. Pavyzdžiui, neseniai išaiškėjo, jog “Comcast” interneto tiekėjas kovai su torrent’ais naudoja netikrus TCP Reset (RST) paketus. Būtent tokį metodą Kinijos valdžia taiko Didžiosios Kinijos ugniasienės darbe.
Kyla
klausimas: ar turi tiekėjai teisę klastoti vartotojų srautą? Juk filtruoti bei
blokuoti paketus yra viena, o srauto klastojimas – jau visai kitas dalykas.
Tikėtina, kad tokias kompanijas galima sėkimingai paduoti į teismą ir gauti
patirtos žalos atlyginimą, tačiau iš kitos pusės, o kas lieka IPT, jei P2P
srautas sudaro iki 90% viso duomenų srauto, cirkuliuojančio duomenų perdavimo
tinkluose.
Kyla
klausimas: ar turi tiekėjai teisę klastoti vartotojų srautą? Juk filtruoti bei
blokuoti paketus yra viena, o srauto klastojimas – jau visai kitas dalykas.
Tikėtina, kad tokias kompanijas galima sėkimingai paduoti į teismą ir gauti
patirtos žalos atlyginimą, tačiau iš kitos pusės, o kas lieka IPT, jei P2P
srautas sudaro iki 90% viso duomenų srauto, cirkuliuojančio duomenų perdavimo
tinkluose.
