Vasarą, kai net prasidarius mašinos langus srūva prakaitas, nuo karščio gintis galima tik vieninteliu būdu: automobilio salone įrengti kondicionierių. Pastaruoju metu šis įrenginys įmontuojamas beveik visose užsienietiškose transporto priemonėse.
Dvi nuomonės
Vieni vairuotojai baiminasi, kad kondicionierius automobilyje – įvairiausių alerginių ligų sukėlėjas. Esą dėl temperatūrų skirtumo pradeda skaudėti gerklę, užkimstama, galima susirgti net ir plaučių uždegimu. Bandoma teigti, kad kondicionierius gali pakenkti vairuotojams, turintiems silpnesnį regėjimą.
Taigi, pasak kai kurių vairuotojų, šis įrenginys automobilyje – ne toks jau didelis patogumas, jis potencialus daugelio ligų sukėlėjas.
Tačiau kiti tikina, kad tai – labai geras dalykas, leidžiantis vasarą, kai lauke – per trisdešimt laipsnių, įkvėpti bent gurkšnį gaivaus oro. Pasak jų, ne veltui prie įvairiausių gyvenimo patogumų pripratę amerikiečiai beveik nevažinėja automobiliais, kuriuose nėra oro kondicionavimo sistemų. Kaip tvirtina JAV gyventojai, automobiliai be oro kondicionieriaus – nieko neverti.
Naudojamas freonas
Dabartinėse kondicionierių sistemose naudojamas freonas R134a, jis laikomas ekologiškai švariu. Įvairios freono markės – R12, R22, R134a – skiriasi tik ozono sluoksnio ardymo koeficientais. 1987 metais Europoje atsisakyta ozono sluoksnį stipriai ardančio freono R12. Rusijoje, taip pat mūsų šalyje, R12 freonas ir toliau naudojamas. Bendrovė „Alex“ – stambiausia automobilinių kondicionierių gamintoja Europoje ir Azijoje. Beje, kondicionierius pradėta montuoti ir į VAZ automobilius, turinčius įpurškimo sistemą. „Niva“ 1.7i ir „Lada-Samara“ 1.5i markės automobiliai juos jau turi. Jei gamykloje kondicionierius nebuvo įmontuotas į automobilį, tą padaryti visai nesunku – jau pardavinėjami specialūs komplektai.
Sveikatai nekenkia
Kaip teigia medikai, pasakojimai apie oro kondicionieriaus žalą žmogaus sveikatai – gerokai perdėti.
Automobilių kondicionierių užpildas –
freono dujos – nėra nei alergiška, nei juo labiau toksiška medžiaga.
Ar kondicionieriai naudingi? Kaip nebūna vienodai atsparių ligoms žmonių, taip ir kondicionieriai vieniems vairuotojams gali būti draugai, kitiems – priešai. Iš esmės daug kas priklauso nuo užsigrūdinimo – kuo organizmas labiau užsigrūdinęs, tuo mažiau jam įtakos turi temperatūros svyravimai. Žinoma, jei lauke – 35 laipsniai karščio, o vairuotojas automobilio salone kondicionieriumi susikuria 15-16 laipsnių mikroklimatą, toks kontrastas gali pakenkti net ir labai užgrūdintiems kvėpavimo organams. Bene labiausiai paplitusi liga dėl kondicionuoto oro – sloga bei gerklės perštėjimas, sukeliantis užkimimą. Tačiau visi gydytojai rekomenduoja nuolat grūdinti organizmą – kuo daugiau kontrastinių dušų ir panašių procedūrų.
Kondicionieriumi naudotis reikia protingai – automobilio salono erdvė nedidelė, todėl didelių salono ir lauko temperatūros kontrastų neturėtų būti, nepatartina sukurti oro sūkurius. Jei oras salone pasidaro labai judrus, jis gali pakenkti kai kurių kvėpavimo takų funkcijoms. Be to, jis nuo odos paviršiaus nupučia šilto oro apsauginį sluoksnį, todėl gali sukelti ir odos problemų. Mat be šio sluoksnio kūno paviršius nėra drėkinamas ir pradeda daugintis legianelėmis vadinamos bakterijos.
Sėdynių šildymas
Kai kuriuose automobiliuose yra įrengtas sėdynių šildymas. Žinoma, vietinė šiluma yra geras dalykas, ji naudojama daugeliui ligų gydyti.
Tačiau ji gali tapti ir priešu. Tarkime, vairuotojas drėgnomis rudens ir žiemos dienomis trumpais atstumais važinėja, kai nuolat įjungtas sėdynių šildymas. Jis 10 minučių važiuoja, įkaitina nugarą, su trumpa striuke šoka į lauką, staigiai atvėsta, paskui vėl sėdasi ir vėl šildo. Tai nėra labai geras dalykas – iki radikulito tik vienas žingsnis. Sėdynių šildymas naudingas tik tuomet, jei važiuojama ilgesnius atstumus ir jei nugara paskui staiga neatvėsinama esant minusinei temperatūrai. Taigi vairuotojams nepatartina per daug piktnaudžiauti šildomomis sėdynėmis, jas šildyti tik ilgesnėse kelionėse.
Naudingi patarimai
Automobilių gamintojai nerekomenduoja dėti kondicionierius į automobilius, kurių variklio talpa mažiau kaip 1,6 litro. Kondicionierius iš variklio paima 30 proc. galingumo, o būtent tiek pat padidėja ir kuro sąnaudos.
Taip pat reiktų perspėti ir rūkalius. Rūkymas, kai kondicionierius įjungtas, kenkia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir įrenginio mechanizmui. Po penkerių metų eksploatacijos sistema gali pradėti praleisti freoną. Kai salone rūkant atsiranda atvira liepsna, esant tam tikrai koncentracijai gali susikaupti nuodingųjų dujų – fosgeno. Toks nutekėjimas pasitaiko gana retai, tačiau jeigu jau naudojamasi kondicionieriumi, rūkymo geriau atsisakyti.
Amerikos mokslininkai pataria mašinų savininkams vėdinti automobilių salonus – jų oras yra užterštas labiau nei miestų gatvėse. Į salonus patenka išmetamosios dujos, nuodingų medžiagų skleidžia sėdynės, oro gaivikliai, apdailos medžiagos. Taigi reikėtų kuo dažniau vėdinti saloną arba kondicionieriuje įrengti specialius oro valymo filtrus.
Arnas ADOMAVIČIUS
Nuotr. Karštą vasaros dieną automobilyje be
kondicionieriaus sunku išbūti.
