Muzika Dangei svarbi kaip kvėpavimas

Paneveziobalsas
5 Min Read

Po gan ilgos pauzės pirmojo muzikinio realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvė Dangė Miniauskaitė gerbėjams žada sugrįžti. „Muzikos niekada neišduosiu ir niekada jos į nieką neiškeisiu, nes ji viena svarbiausių mano gyvenime“, – tikina pašnekovė.

– Sakyk, ko pati pasisėmei dalyvaudama muzikiniame realybės šou „Kelias į žvaigždes“?

– Mano dalyvavimo realybės šou pradžia netikėta man pačiai, turbūt ir kitiems žmonėms. Tiesiog toks jausmas, kad ne ta vieta ir laikas, kur aš turėjau būti. Bet buvo kaip buvo, praeitimi negyvenu, einu tik į priekį. Mokausi iš klaidų ir mėgaujuosi kiekviena akimirka, kai galiu kvėpuoti. Įgavau patirties, dar didesnio pasitikėjimo savimi, supratimo, kad yra žmonių, kurie suprato ir pamėgo mano muziką, nors jos ten tegirdėjo „trupinius“ iš viso to, ką turiu. Tai beprotiškai malonu ir gera žinoti, nes mano kelias tik prasideda, todėl tie, kurie nepamiršo, manau, vieną dieną galės kartu su manimi džiaugtis tuo, ką planuoju daryti. Pasakysiu tik tiek, kad kuriu, dainuoju ir darau viską, kad mano dainos pasiektų reikiamus žmones. Dabar turiu atsikovoti savo kelią iš naujo, bet aš nebijau nieko… Ir man kliūtys, jei atvirai, tik pakursto ugnelę dar labiau siekti to, ką esu užsibrėžusi.

– Dalyvavimas tokiame šou tau kuo nors padėjo ar turėjo daugiau neigiamos įtakos?

– Na, nežinau net… Tikrai nedrįstu sakyti ką nors bloga, juk šou padėjo man išeiti į viešumą ir supažindinti nors su maža dalimi savos kūrybos. O tai tik pliusas, nesvarbu, kad asmeniškai man ir buvo ten sunku… Tačiau šiandien dėl muzikos galiu atmesti visus asmeniškumus.

– Kaip pačiai klostosi gyvenimas po realybės šou? Kuo šiuo metu užsiimi?

– Nesenai baigiau studijas Klaipėdos universitete, gavau visuomenės sveikatos bakalauro laipsnį, pailsėjau – šiek tiek, pasimėgavau jūra, saule… O dabar energingai grįžtu į muzikinį pasaulį, įrašinėju savo dainas, kuriu, šypsausi. Ir nenuleidžiu sparnų, nes atrodo, kai palūžti vieną kartą, jau niekada neskrisi… Bet aš tuo netikiu. Man kaip tik atvirkščiai – bet koks kritimas žemyn duoda energijos kilimui. Tad viskas tik prasideda (šypsosi).

– Pastaruoju metu mažai kas apie tave girdėti. Kur pasislėpei? Galbūt sceną iškeitei į kitą veiklą?

– Mažai apie mane teko girdėti dėl to, kad pati šiek tiek norėjau atsitraukti nuo visko, taip pat ir mokslai spaudė. Norėjau, kad nusėstų senos ir niekam nereikalingos dulkės, kad galėčiau vieną dieną grįžti su nauju, šviežiu oro pliūpsniu, pilna energijos ir su naujomis savo kūrybos dainomis. Muzikos niekada neišduosiu ir niekada jos į nieką neiškeisiu, nes ji viena svarbiausių mano gyvenime.

– Pati rašai žodžius, pati kuri muziką… Ar neapmaudu, kad tavo kūryba vis dar nėra sudėta į vieną visumą – kompaktinę plokštelę, juolab kad ne vienas kolega iš pirmojo muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes“ jau gali puikuotis savo debiutiniu albumu.

– Taip, rašau savo dainoms žodžius, muziką. Aišku, šiek tiek spaudžia širdį. Bet, žinote, mano laikas dar tikrai ateis. Aš nesu vienadienė atlikėja, kuri žiba tik tada, kai šviečia prožektoriai ir yra gera reklama. Mano visas gyvenimas susietas su kūryba ir muzika, todėl tai, ką turiu padaryti, aš anksčiau ar vėliau padarysiu. Aišku, kelias nėra lengvas ir spalvingas, kaip kai kam gali pasirodyti, bet, kaip minėjau, aš nebijau nieko. Be to, net vaisiai, kurie yra natūraliai išaugę, be cheminių medžiagų (kurios skatina greitą augimą), yra daug natūralesni ir sveikesni (šypsosi). Tikiuosi vieną dieną sulaukti ir savo, jau subrandinto albumo. Todėl pavydėti kažkam kažko nėra prasmės.

– Ar, tavo nuomone, pasitvirtino nuogąstavimai, jog antrojo muzikinio projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyviai užgoš pirmuosius „keliečius“?

– Net negalvojau apie tai. Žinote, jei atlikėjas, žmogus yra stipri asmenybė, tikįs savo kūryba – jam nebaisu niekas. Todėl man visiškai tas pats – du, trys, keturi ar penki „keliai“ bus ir kokie žmonės ten ateis. Žinau, kad aš kuriu taip, kaip nekuria jokie kiti žmogeliukai, nors, aišku, nevaidinu pasaulio bambos (šypsosi). Todėl apie užgožimą gali galvoti tik tie, kurie jaučiasi silpni. Ačiū Dievui, mano koziris – mano dainos, todėl nuogąstauti man neteko ir, manau, neteks. Kiekvienas yra skirtingas ir unikalus.

– Kokie yra artimiausi tavo muzikiniai planai? Galbūt žadi kuo nors nustebinti taip išsiilgusius ir tave mylinčius gerbėjus?

– Dabar vasara, užsiėmę visi reikalingi žmonės, kurie gali padėti man dėl muzikinių reikalų, tačiau artimiausi planai – įrašyti savo naujas dainas, jos turėtų pasigirsti ir per radijo stotis, grįžti į sceną ir eiti tuo keliu, kuris man svarbus kaip kvėpavimas.

Kalbėjosi Reda
OSTEIKATĖ

Share This Article

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *