Panevėžietė Giedrė Pagareckienė praėjusį vasarį įgyvendino savo seną svajonę aplankyti egzotiškąją Meksiką. Panevėžio statybos treste darbų vadove dirbanti moteris pasakoja, kad, nors jos išsvajotosios džiunglės laukto įspūdžio ir nepadarė, Meksikoje yra tai, ko niekur kitur pasaulyje nepamatysi: majų civilizaciją menančių piramidžių liekanos, vakariniai džiunglių garsai, egzotiški gyvūnai paplūdimio kavinėse ir stebėtinai rami Karibų jūra.
Renkasi šiltuosius kraštus
Daugybę pasaulio šalių apkeliavusi ponia Giedrė keliones vadina didžiausia savo aistra. „Visos mano atostogos – tik žiemą, jau į pensiją išėjau, o atostogų vasarą neturėjau nė karto, – apgailestauja statybų srityje dirbanti moteris. – Todėl ir tenka rinktis tokias šalis, kur tuo metu šilta. Štai Egipte buvau jau tris kartus, bet ten dar važiuosiu, nes ne viską pamačiau.“
Į Meksiką panevėžietė pasakoja patekusi aplinkiniais keliais. Mėnesį viešėjusi Kanadoje pas giminaičius G.Pagareckienė išsiaiškino, kad iš šios šalies nebrangiai galima aplankyti Kubą, Meksiką ir net Kiniją. Lietuvos kelionių agentūrų siūlomų kelionių į Meksiką kainos prasideda nuo 10 tūkstančių litų, tuo tarpu malonumas šią šalį pamatyti važiuojant iš Kanados kainavo tik kiek daugiau nei porą tūkstančių litų.
„Labai viliojo pamatyti majų kultūros liekanas, todėl pasirinkau Meksiką“, – sako G.Pagareckienė, ketinanti dar kartą pasinaudoti galimybe keliauti iš Kanados.
Vasario mėnesį oro temperatūra Meksikoje buvo apie 30 laipsnių karščio, Karibų jūros vanduo – keliais laipsniais vėsesnis. Išsilaipinus Kankuno oro uoste pribloškė neįprastai karštas ir drėgnas oras. „Maniau neištversianti, jautiesi kaip garinėje pirtyje, – pirmuosius įspūdžius Meksikoje prisimena G.Pagareckienė. – Kitos dienos rytą nulijus lietui kvėpuoti tapo lengviau.“
Garsai – nepakartojami
Panevėžietė su giminaite įsikūrė viešbutyje, už kurio langų veši džiunglės. „Pradarius langą gali paliesti augalus. Džiunglės pasirodė kiek mažiau įspūdingos nei matytos filmuose, įsivaizdavau augmeniją gerokai aukštesnę, – pasakojo keliautoja. – Tačiau džiunglių garsai vakarais nepakartojami: pypsėjimas, caksėjimas, kitokie įvairiausi gyvūnijos leidžiami garsai.“
Į paplūdimius iš viešbučio veda šiek tiek nuo žemės pakelti takai, šalia kurių veši natūralios džiunglės. Turistams nepatariama nuklysti nuo tako.
„Matėme, kad šalia takų šliaužioja metrinės gyvačiukės, o įžengus į džiungles išvis nežinia ką gali sutikti“, – šiurpulius keliančiais įspūdžiais dalijosi G.Pagareckienė.
Neįprasta lietuviams buvo matyti ir paplūdimio baruose šmirinėjančius smulkius gyvūnėlius arba kai sėdint kavinėje šalia prigula saulėje pasikaitinti sumanęs driežas. Ryškiaspalvės papūgos supasi ant medžių ir nė neketina bijoti turistų.
Malonų įspūdį palieka paplūdimiai: įspūdingai atrodo švendrėmis dengtos pavėsinės, labai švarus paplūdimio smėlis ir rami Karibų jūra. „Vieną vakarą jūra bangavo, todėl tikėjomės rasti ką nors išmesta ant kranto, bet rytą paplūdimys buvo švarus, atrodė kaip nubarstytas cukrumi“, – palygino G.Pagareckienė.
Žemė aplaistyta krauju
Įdomiausia kelionės dalimi moteris vadina pažintį su išlikusiais majų kultūros pėdsakais. Nuo pašalinių akių džiunglėse slėptus majų miestus iki šiol atranda tyrinėtojai. Čičen Itsos archeologinėje vietovėje panevėžietė apžiūrėjo didžiausią išlikusią sparnuotosios gyvatės piramidę. Ši piramidė įrašyta tarp neseniai paskelbtų naujųjų pasaulio stebuklų. Ant jos majai dievams aukojo gyvus žmones, jų nukirstos galvos nuo piramidės riedėdavo žemyn, o kraujas lašėdavo ant žemės. Jei pasitaikydavo nederlingi metai, aukojimų būdavo dažniau, nes tikėta, kad krauju laistoma žemė atsigaus.
„Majų civilizacija iki šiol labai prieštaringai vertinama, – sako G.Pagareckienė. – Viena vertus, pastatyti tokius tvirtus, iki šių dienų išlikusius statinius reikėjo nepaprasto proto, tačiau jų žiaurumas mūsų protu nesuvokiamas.“
Didžiulį įspūdį padarė ir ant Karibų jūros kranto stūksantis Tukumo miestas, archeologų atkastas tik 1925 metais. Teko stebėti ir graudžias majų programas, jose vaizduojamas jų gyvenimas iki šalį užkariaujant ispanams, kruvinas užkariavimas ir majų tautos naikinimas. Tolimiausiuose džiunglių kampeliuose iki šių dienų yra išlikusių majų gyvenviečių, tačiau turistams jų pamatyti nepavyksta.
Ispaniškai kalbančioje šalyje lietuviams buvo sunkoka susikalbėti. Rusų kalbą mokančio žmogaus sutikti neteko, o angliškai meksikiečiai supranta labai menkai. Nustebino ir įžūliai arbatpinigių reikalaujantys paslaugų sferos darbuotojai. Kartą taksistui arbatpinigių davusios dolerį lietuvės gavo barti.
Kontrastų šalis
Įspūdinga ir Meksikos augmenija. Kaip pasakoja ponia Giedrė, vaisių net neteko pirkti, jais visi vaišina neskaičiuodami, todėl jų kainų negalinti pakomentuoti. Kokoso riešutai, mandarinai, bananai sirpsta ranka pasiekiamame aukštyje.
„Viešbučiuose vaisių ne tik nepaprasta gausa, bet jie ir labai gražiai patiekiami: kiekvieną rytą ant stalų puikuojasi iš arbūzų išpjaustyti ornamentai, – žavėjosi keliautoja. – Maistas puikus, ragavome ir aštriais prieskoniais gardintų patiekalų, tačiau gausybė patiekalų skirta ir europiečiams.“
Žemė Meksikoje labai prasta, nederlinga, kai kur matosi atviros medžių šaknys. „Vaizdas toks, kad augalai auga ne iš žemės, bet iš labai drėgno oro“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Panevėžietei teko ragauti ir nacionalinio meksikiečių gėrimo – tekilos, ir kitokių alkoholinių kokteilių, kokių mūsų parduotuvėse nerasi. Kaip pasakoja G.Pagareckienė, agava – kultinis meksikiečių augalas. Iš jo gaminama ne tik tekila, bet ir siūlai bei popierius.
„Meksika padarė kontrastingos šalies įspūdį. Prabangūs turistams skirti viešbučiai, išpuoselėta aplinka, o visai šalia – skurdžių rajonai, kuriuose labai trūksta elementarios tvarkos ir švaros, – apibendrino G.Pagareckienė. – Susidaro įspūdis, kad meksikiečiai gyvena šia diena, nekaupdami jokių turtų ir nesirūpindami savo materialine gerove. Šalia vietinių gyventojų namų gausybė prikritusių vaisių, tačiau niekas jais nesirūpina.“
Birutė KRONIENĖ
Nuotr iš. G.Pagareckienės asmeninio alb. Giedrė Pagareckienė
Čičen Itsos archeologinėje vietovėje prie didžiausios išlikusios majų piramidės.