Ekspertų perspėjimus apie žaibiškai plintančius ir milžiniškais nuostoliais gresiančius internetinius virusus Lietuvos verslininkai vis dar praleidžia pro ausis.
Saugos bendrovės “Ekskomisarų biuras” specialistų atlikto tyrimo apie Lietuvos bendrovių naudojamas antivirusines programas rezultatai – gluminantys.
Pasirodo, kad apsaugą, leidžiančią išvengti tyčinio ar netyčinio informacijos sunaikinimo bei patekimo į svetimas rankas, naudoja viso labo 24,6 proc. verslininkų.
Laikas keisti požiūrį
Kompiuterių apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, jog laikai, kai virusai plisdavo per užkrėstus diskelius, jau seniai nugrimzdo užmarštin, todėl nuo anų laikų likęs požiūris į antivirusines programas, gali pridaryti didžiulės žalos.
“Kuo sparčiau dirba kompiuteriai, kuo didesnė duomenų perdavimo sparta – tuo greičiau plinta ir virusai.
Optiniai kabeliai leidžia visus prie interneto tinklo prijungtus kompiuterius užkrėsti per keletą sekundžių. Be to, jei prieš keletą metų kompiuteriniai įsilaužėliai ir virusų kūrėjai įvairias skaitmenines infekcijas sukeldavo tik siekdami tam tikros “šlovės”, tai dabar šis juodas darbas atliekamas siekiant kur kas pragmatiškesnių tikslų.
Virusai gali sunaikinti itin konfidencialius, įmonės gyvybingumą lemiančius duomenis arba padėti juos gauti konkurentams. Šnipinėjimas tapo viena labiausiai gąsdinančių verslo pasaulio grėsmių. Pernai užfiksuotas itin žymus bandymų rasti ir panaudoti populiariausios programinės įrangos spragas augimas, todėl galima tikėtis, kad 2005-aisiais šie “atradimai” bus realizuojami”, – pasakojo Ispanijos antivirusinių sprendimų bendrovės “Panda Software” produktus Lietuvoje platinančios bendrovės “Sonex Identifikaciniai Duomenys” skyriaus vadovas Edis Galvonas.
Jo teigimu, pastaruoju metu aktyviausiai buvo platinami vadinamieji kompiuteriniai “kirminai”. T.y. virusai, kurie pažeidžia kompiuterinių tinklų apsaugos sistemas ir įleidžia šnipinėjimo programas, naikina kitų virusų pėdsakus ar įleidžia kitokias grėsmes.
“Tokie virusai naudojami kaip tramplinas kitoms, naujesnėms ir piktesnėms grėsmėms. Analizuojant praėjusių metų patirtį galima sakyti, kad internete nėra nė vienos saugios vietos. Virusai veikia pačias naujausias technologijas. Didžiausias 2004-ųjų siurprizas – “Cabir” virusu užkrėstas mobilusis telefonas”, – perspėjo E.Galvonas.
Pasak “Panda Software” atstovo, jei 1994-aisiais virusai buvo laikomi lokaline problema ir plisdavo keletą mėnesių, tai jau 1995-aisiais tapo globaliniu galvos skausmu, paplintančiu per keletą dienų.
1999-aisiais prasidėjusios virusų epidemijos daugybę kompiuterių sugebėdavo užkrėsti per keletą valandų, o šiuo metu grėsmių plitimas lyginamas su sprogimu.
Lietuviams nesvarbu
Kaip šiuos dalykus vertina Lietuvos verslininkai? “Ekskomisarų biuro” atlikta apklausa leidžia daryti prielaidą, kad daugeliui įmonių vadovų šios grėsmės atrodo tolimos ir nesvarbios. Pasirodo, kad gerai arba labai gerai savo tinklų apsaugą vertina 54,6 proc., o slaptažodžius jų apsaugai naudoja 25,1 proc. šalies įmonių.
“Nemažai bendrovių, įsidiegusių antivirusines programas, nesirūpina, kad jos būtų laiku atnaujinamos ir nesidomi jų priežiūra – tai išties didelė problema.
Antivirusines programas, apsaugančias nuo informacijos sunaikinimo arba patekimo į svetimas rankas naudoja tik 24,6 proc. Lietuvos bendrovių”, – pastebėjo “Ekskomisarų biuro” informatikos specialistas Tadas Šimkus.
150 Lietuvos įmonių tyrimas taip pat parodė, kad 18,3 proc. Lietuvos bendrovių vadovų prieigos prie įmonės tinklo teises suteikia savo darbuotojams arba kitiems asmenims.
Pasak T.Šimkaus, beatodairiškas priėjimo prie tinklo slaptažodžių dalijimas kartais pridaro daugiau žalos, nei galėtų padaryti kompiuterį užkrėtę virusai.
“Ekskomisarų biuro” duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota apie 10 atvejų, kai interneto įsilaužėliai bandė piktybiškai gauti konfidencialią informaciją apie konkrečios įmonės veiklą.
“Atvejų, kai interneto įsilaužėliai “nulaužė” šalies bendrovių svetaines tam, kad paliktų savo “parašą”, buvo apie 500 ar daugiau. Tačiau šiuos dalykus beveik visos kompanijos linkusios slėpti, todėl apie padarytus nuostolius galima tik spėlioti”, – pastebėjo T.Šimkus.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje kompiuterių įsilaužėliai iš užsienio įsibrovė į kompiuterių prekybos bendrovės BMS, Marijampolės kabelinės televizijos ir kitų įmonių interneto svetaines.
Bendrovių interneto tinklalapiuose jie paliko įrašą apie tai, kad svetainę “nulaužė” “NoPWD Team” kompiuterių įsilaužėlių grupė. Galima tik įsivaizduoti, kokių nuotolių įmonės ir privatūs asmenys patirs, kai vadinamieji “hakeriai” įsigaus į elektroninės bankininkystės duomenų bazes.
Pagalba nedelsiant
“Panda Software” atstovas E.Galvonas, pasakodamas apie siūlomas antivirusines programas pastebėjo, kad jomis pasirūpinusios įmonės, susidūrusios su nežinomu virusu, kvalifikuotos pagalbos gali sulaukti iškart, kai tik užfiksuojama kokia nors grėsmė.
“Turime pranašumą prieš konkurentus – “Panda Software” rinkos tyrimus atlieka vietinėje, tai yra Lietuvos rinkoje, o ne kitose šalyse, kaip tai daro dauguma konkurentų”, – pasakojo E.Galvonas.
Pasak jo, šie tyrimai leidžia sužinoti konkrečius rinkos poreikius ir prisitaikyti prie jos. “Panda Software” duomenimis, didžiausią antivirusinių sprendimų rinkos dalį šalyje užima bendrovės “Symantec” antivirusinės programos “Norton Antivirus” ir kitos.
Kompiuterių prekybos bendrovės “Aideta”, kuri Lietuvoje platina Rusijos antivirusinių programų kūrėjos “Kaspersky Lab.” produktus, duomenimis, šio gamintojo antivirusinės programos praėjusių metų pabaigoje užėmė 27 proc. šalies rinkos.
“Info.lt”
