Prie trijų interneto paslaugų teikėjų, kurie apskundė
Konkurencijos tarybai didžiausią spartaus interneto rinkos dalį turintį “Lietuvos telekomą”, prisijungė dar trys.
Bendrovės skelbiasi dėl “Lietuvos telekomo” piktnaudžiavimo padėtimi negalinčios konkuruoti mažmeninėje interneto tiekimo rinkoje.
Į Konkurencijos tarybą kreipėsi “Baltnetos komunikacijos”, “Microlink Lietuva” ir “Tele2”. Trečiadienį prie jų prisijungė “Penki kontinentai”, “Elneta” ir “Infostruktūra”, teigiama pranešime.
Pateiktame prašyme bendrovės nurodo, jog “Lietuvos telekomas” diskriminuoja didmeninius ryšio tiekėjus vienašališkai nustatydamas nepalankias mažmeninių paslaugų kainas, taip pat neleisdamas teikti DSL paslaugų privatiems klientams ir įtraukdamas mokesčius, kurių nėra mažmeniniams vartotojams.
“Baltnetos komunikacijų” atstovai anksčiau buvo teigę, esą didelį interneto srautą perkančios ir jį perparduodančios bendrovės moka brangiau, nei už tą patį srautą mokėtų mažmeniniai vartotojai.
“Lietuvos telekomas” valdo vienintelį visą Lietuvą apimantį tinklą, kuriuo galima tiekti spartaus interneto paslaugas, todėl mažesnės bendrovės gali arba investuoti ir kurti alternatyvią infrastruktūrą, arba perpardavinėti telekomo ryšį.
Bendrovės “Baltnetos komunikacijos”, “Microlink Lietuva”, “Tele2” anksčiau kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT), prašydamos, kad ši atliktų interneto prieigos teikimo DSL technologija rinkos tyrimą ir pradėtų reguliuoti šią rinką.
RRT yra pradėjusi tyrimą, kurį tikisi baigti per šiuos metus. Į tyrimo procedūrą privalomai įtrauktos konsultacijos su Europos Komisijos (EK) atstovais, rinkos dalyviais. Pasak RRT juridinio skyriaus vedėjo Tomo Lamanausko, anksčiau oficialių skundų dėl “Lietuvos telekomo” ir jo padėties interneto rinkoje nėra buvę, būdavo tik neoficialių paklausimų.
“Lietuvos telekomas” į bendrovių kreipimąsi gruodžio mėnesį buvo atsakęs, kad norėdamos teikti paslaugą bendrovės gali pačios kurti infrastruktūrą, o ne nuomotis ją iš vienintelio tokį tinklą turinčio tiekėjo.
Lapkričio pabaigoje “Lietuvos telekomas” turėjo 42,6 tūkst. “DSL tako” paslaugų vartotojų – beveik trigubai daugiau nei prieš metus (16,5 tūkst.) ir dominavo šioje rinkoje. “Lietuvos telekomo” pajamos iš interneto ir duomenų perdavimo paslaugų per devynis praėjusių metų mėnesius išaugo 7,7 proc. iki 95,7 mln. litų.
ELTA
