Praėjusį šeštadienį žiedus miesto Santuokų rūmuose
sumainė vienas jauniausių Panevėžio didžėjų (DJ SEnis) 23 metų Valdemaras
Liudvinavičius ir pora metų jaunesnė jo išrinktoji Žaneta. Dvejus metus kartu
gyvenusi pora, pasirodo, vis dėlto nusprendė nepaminti senų lietuviškų tradicijų
ir oficialiai įteisinti civilinę santuoką. Bažnytinę ceremoniją jaunavedžiai atidėjo vėlesniam laikui.
– Jauni vaikinai šiais laikais paprastai neskuba tuoktis. Kas tave, Valdemarai, paskatino ryžtis tokiam svarbiam žingsniui?
– Žinau, kad gyventi „susimetus“ dabar – populiaru. Bet man santuoka yra rimtas dalykas ir tos tradicijos norėjau laikytis. Pagyvenę kartu pamatėme, kad mūsų santykiai nesikeičia, pripratome būti drauge. Gal kiek įtakos turėjo ir tėvų užuominos, pasakytos pusiau rimtai, pusiau juokais. Iš tikrųjų jaučiuosi užtektinai „atsikandęs tralivalifestivalių“ ir viengungystės, jaučiu poreikį vakarais grįžti namo, kaip normalūs vedę vyrai.
– Tu esi žmogus „prie meno“: muzikuoji, studijuoji Šiauliuose audiovizualinį meną. Gal ir tavo žmona menininkė? Kuo ji tave sužavėjo?
– Galima sakyti, kad Žaneta meną kuria prie puodų. Jos gabumai ypač pasireiškia, kai gamina sriubas. O šiaip ji – dirba. Kur – tebūna paslaptis. Su žmona, jei nekreipsime dėmesio į tai, kad ji mane buvo mačiusi Laisvės aikšte važiuojantį dviračiu, susipažinome per jos klasės šimtadienį. Ten buvau didžėjumi, o Žaneta priėjusi paprašė kitokios muzikos nei norėjo daugelis – repo. Už tai pasakiau, kad ją myliu. Paskui praėjo du ar trys mėnesiai, kol apsikeitėme telefono numeriais. Kai pirmą kartą nuėjome į kavinę, iš ten išėjome susikibę už rankų. Iš karto pajutome, kad esame tinkami vienas kitam.
– Kaip jai pasipiršai?
– Tai buvo naktį iš vasario 24-osios į 25-ąją „Egiveloje“. Tarp kitko, mes abu esame gimę vasario 25 dieną (išsiaiškinus tai, buvo juoko), o mano draugas Tadas (DJ Dee) – vasario 24-ąją. Tai per mūsų gimtadienių šventę aš paėmiau mikrofoną, užlipau į sceną ir, priklaupęs ant kelių, garsiai pasipiršau. Atsakymo net nelaukiau, nes buvau tikras, kad Žaneta pasakys „taip“.
– Ar draugai tau surengė bernvakarį? Ar jis buvo įsimintinas?
– O taip! Bernvakaris įvyko likus savaitei iki vestuvių. Būsimi pabroliai apsivilko baltais kombinezonais, užsidėjo skafandrus. Ir mane įgrūdo į kombinezoną, užvilko oranžinę liemenę. Taigi su tokia apranga ir tokia palyda teko palakstyti po Laisvės aikštę ir rinkti bučinius. Nors vakare nedaug merginų teko sutikti, bet 10 bučinių surinkau. Tiesa, bučiavau iš eilės visas, kurios pakliuvo, nesiaiškindamas, kuri iš jų ištekėjusi, o kuri – mergina. Keista, bet sutiktosios buvo nieko prieš.
– Ar jūsų vestuvės buvo kuo nors išskirtinės?
– Jos buvo daugiau tradicinės – su vestuviniais žaidimais, atrakcijomis. Netradiciška buvo tik tai, kad grojo ne vestuvių muzikantai, bet DJ. Turėjome apie 40 svečių.
– Ar kas nors keisis tavo gyvenime po vestuvių? Gal nebebūsi DJ?
– Pastaruoju metu senokai esu rimtai grojęs. Žinoma, muzikavimo nepaliksiu, bet aktyvaus didžėjavimo nebeplanuoju.
Po metų baigsiu studijas Šiaulių universitete. Jaučiu atsakomybę pasukti galvą tam, kad galėtume tėvelių pinigines palikti ramybėje. Savo būsto kol kas neturime, bet greitu laiku jo ir negaliu planuoti, kai Lietuvoje taip sunku jaunam žmogui jį įsigyti.
– Dar neišgirdome nieko apie jūsų povestuvinę kelionę. Gal ji bus vėliau?
– Tikrai taip. Mūsų povestuvinė kelionė bus tikrąja to žodžio prasme – po vestuvių. Keliausim gal rugpjūčio gale, gal rugsėjo pradžioje. Žinau kur, bet negaliu sakyti. Kelionė bus Lietuvoje ir susijusi su menu.
Pakankamai išplepėjęs apie save, DJ SEnis pagaliau susizgribo nepagalvojęs, ar žmona bus patenkinta jo plepumu. Jaunikis vis dėlto norėjo būti tikras, kad dėl šio pokalbio su Žaneta neteks kurį laiką nesišnekėti, todėl primygtinai prašė palaukti, kol jis pasikalbės su žmona. „Valio!“ – sušuko išgirdęs, kad jo išrinktoji neprieštarauja interviu.
Kalbino Angelė Valentinavičienė
Nuotr. iš asm. DJ SEnio alb. Įsitikinę, kad
draugaujant ir gyvenant kartu santykiai nepasikeitė, Žaneta ir Valdemaras
nusprendė – laikas tuoktis.
