Jūrose ir vandenynuose – nesaugu, kaip ir prieš keletą
amžių. Plačiuosiuose vandenyse siautėja laivus grobiantys, plėšiantys ir
įkaitais įgulas imantys šiuolaikiniai piratai.
Tūkstančiai nusikaltimų
Dar 1982 metais Jungtinių Tautų organizacijos parengtoje Jūrų teisės konvencijoje sakoma, kad piratavimas – tai prieš laivus bei jų įgulą, savininkus nukreipti smurto, įkalinimo, suniokojimo, apiplėšimo veiksmai.
Londone įsikūręs Jūrų saugumo komitetas (JSK) kas mėnesį išplatina pranešimą apie piratavimą ir laivų apiplėšimus. Pernai buvo įvykdyta beveik 300 plėšimų. Tai beveik 60 atvejų daugiau nei 2004 metais. Per išpuolius žuvo 16 ir buvo sužeisti 52 žmonės. 193 įvairių laivų įgulos nariai buvo paimti įkaitais.
Nuo 1984 metų, kai buvo įkurtas JSK, užregistruota daugiau kaip 4 tūkst. laivų apiplėšimų. Tačiau šie duomenys nėra tikslūs, nes neretai piratų užpultų laivų savininkai nesikreipia į teisėsaugininkus.
Tradicijos ir skurdas
Šiuolaikiniai piratai dažniausiai siaučia trečiojo pasaulio valstybių vandenyse. Nesaugiausiomis laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.
JSK duomenimis, pernai dažniausiai piratų taikiniu tapdavo Indonezijos, Malaizijos, Bangladešo ir Šri Lankos vandenyse plaukiojantys laivai. Čia įvykdyta daugiau kaip pusė visų piratavimo nusikaltimų. 2005 metais Pietryčių Azijoje užregistruota per šimtą piratų apiplėšimų. Nedaug nuo Pietryčių Azijos regiono atsilieka ir Rytų Afrikos Jemeno, Somalio, Nigerijos valstybių vandenys. Čia įvykdyti 49 užpuolimai, Vakarų Afrikoje – 23. Piratai yra rimta problema ir Pietų Amerikos šalims. Karibų jūros baseine, prie Brazilijos, Peru krantų piratai surengė 46 plėšimus. Indijos vandenyne, netoli Bangladešo piratai apiplėšė daugiau kaip 50 laivų.
Šiuolaikinių piratų veiklą keliolika metų tyrinėjantis Klausas Hympendahlis piratus dalija į dvi kategorijas. „Vieni piratai veikia tose teritorijose, kuriose susiformavusios kelių šimtmečių piratavimo tradicijos. Kiti piratais tapo dėl skurdo“, – įsitikinęs kelių knygų apie šiuolaikinius piratus autorius.
Prie senas piratavimo tradicijas turinčių regionų jis priskiria Pietryčių Aziją, taip pat rytinę Afrikos pakrantę. Dėl skurdo piratauti pradėjo kai kurie Brazilijos, Venesuelos, Nikaragvos, Hondūro, Gvatemalos ir Ekvadoro gyventojai.
Šimtametė istorija
Piratavimas – senas reiškinys. Tyrinėtojai spėja, kad pirmieji piratai puldinėti jūroje plaukiojančius laivus pradėjo prieš kelis tūkstantmečius prieš Kristų.
Nuo piratų kentėjo senosios Egipto, Graikijos ir Romos imperijos. Piratų grobiu buvo tapęs net vienas garsiausių Romos imperatorių Gajus Julijus Cezaris. Tiesa, tada dar jis nevadovavo valstybei. G.J.Cezarį pagrobę piratai pareikalavo didelės išpirkos. Išsipirkęs laisvę būsimasis imperatorius surinko nedidelę kariuomenę ir sumušė jam laisvę atėmusius grobikus.
Skandinavijos piratais vadinami vikingai iš jūros nuolat puldinėdavo dabar Didžiajai Britanijai priklausančias salas. Piratai senovėje siautėjo ir upėse. XIV amžiuje garsiausi buvo Volgos ir Kamos upėse plėšikavę uškuinikai.
Didžiąja piratų era laikomi XVI–XVII amžiai. Tuomet garsėjo Karibų jūros piratai, kurių taikiniu tapdavo iš Amerikos auksą į Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Olandiją ir Prancūziją gabenę laivai.
Piratauja Europoje
Šiuolaikiniai piratai siaučia ne tik Pietų jūrose. Jų pasitaiko ir Europos vandenyse. Vasario mėnesį Šiaurės jūroje, prie Belgijos krantų, buvo užpultas ir apiplėštas Liberijoje registruotas laivas. Tuomet prie netoli Antverpeno uosto plūduriavusio laivo naktį priplaukė nedidelė jachta. Iš jos į laivą įsiveržė grupė kaukėtų ir ginkluotų vyrų. Jie surišo įgulos narius ir antrankiais prie laivo prirakino kapitoną. Per keliolika minučių plėšikai išplėšė laive buvusį seifą, apšvarino įgulos narių kajutes.
Rizikos regionais netoli Europos krantų yra laikoma pakrantės linija nuo Albanijos iki Graikijai priklausančios Korfu salos. Pavojingi ir Maroko vandenys. Čia piratų taikiniu dažniausiai tampa Viduržemio jūra plaukiojančios prabangios turtuolių jachtos.
Naudojasi
Specialistai nesiryžta spėti, kiek šiuolaikinių piratų gali siausti įvairiose pasaulio jūrose. Jų skaičius nuolat kinta. Dažniausiai piratai veikia nedidelėmis grupėmis nuo 5 iki 20 žmonių. Mažesnės grupės puldinėja mažus laivus, siekdamos pasipelnyti. Tokie piratai veikia spontaniškai. Jų taikiniu gali tapti bet kuris jiems įkandamas laivas. Jie dažniausiai būna ginkluoti peiliais, medinėmis ar metalinėmis lazdomis.
Keliolikos piratų įgula imasi stambesnių operacijų. Tokie veikia profesionaliau, organizuotai, dažniausiai jų plėšimai būna iš anksto suplanuoti. Šių piratų taikiniu tampa didesni svarbius krovinius gabenantys laivai, taip pat įgulos iš turtingų šalių. Šios plėšikų grupės paprastai būna ginkluotos šautuvais.
Pusiau oficialiais, kitaip – kariniais, piratais vadinami jūrų plėšikai kelia daugiausia rūpesčių. Kinijoje, Indonezijoje, Somalyje į piratų gaujas susijungia kariūnai, policininkai ar karo vadai. Jie laivus stabdo ir į juos patenka kaip oficialūs pareigūnai, tačiau vėliau paaiškėja, kad tai – piratai.
Šiuolaikiniai jūrų plėšikai išvaizda vargiai primena romanuose aprašytus senovės piratus, kuriems vietoj rankos – kablys, koją atstoja medinis ramstis, juodas raištis dengia išmuštą akį, ant peties čiauška papūga, o rankoje tvirtai suspaustas butelis romo. Nuo taikių laivų nesiskiria ir plėšikų laivės. Jie nebekelia grėsmingų juodų vėliavų su kaukole kaip senovėje. Dažniausiai, kad nesukeltų įtarimų, šiuolaikiniai piratai naudojasi valtimis arba nedideliais žvejybiniais laivais.
Ruošdamiesi operacijoms piratai pasitelkia naujausias technologijas. Norėdami nustatyti tikslias laivo koordinates, sužinoti, kokį krovinį jis plukdo, jūrų plėšikai naudojasi palydovinės komunikacijos tinklais, mobiliaisiais telefonais ir kt.
Ir grobia, ir plėšia
Jūrų piratų padaryta žala, įvairiais skaičiavimais, kasmet siekia 13-16 mln. JAV dolerių. Šiuolaikiniai piratai dažniausiai grobia laivų įgulas ir reikalauja išpirkos, plėšia, grobia arba skandina laivus.
Rytų Afrikos vandenyse plėšikaujantys piratai dažnai užsiima laivų įgulų grobimu. Prieš porą mėnesių prie Nigerijos krantų buvo užpultas Indijoje registruotas laivas. Naktį įsiveržę ginkluoti piratai užgrobė laivą ir įkaitais paėmė daugiau kaip 20 įgulos narių. Pusantro mėnesio laivas plūduriavo apsuptas pakrančių apsaugos pareigūnų bei policininkų. Iš pradžių pagrobėjai reikalavo 5 mln. dolerių už Indijos jūreivius. Matydami, kad tokios sumos išpešti nepavyks, jie ją vis mažino ir galiausiai nusileido iki pusės milijono. Tačiau piratams nepavyko praturtėti. Ėmus trūkti gėlo vandens jie pasidavė.
Seniau piratai garsėjo kaip auksą ar kitas brangenybes gabenančių laivų medžiotojai. Dabar jie dažnai plėšia bet kuriuos kelyje sutinkamus ir lengvai prieinamus, apsaugos neturinčius laivus. Neseniai jūrų plėšikų taikiniu tapo Malaizijos vandenyse plaukusi aplūžusi žvejybinė barža. Po pietų kapitonas pamatė, kad prie jo laivo artinasi kelios valtys. Arčiau priplaukę ginkluoti vyrai nusitaikė į įgulos narius ir įsiveržė į nedidelį laivą. Surišę įgulą piratai pavogė degalų atsargas, išmontavo ir išsivežė kelias laivo variklio detales.
Prie Peru siaučiančių piratų taikiniu tapo laivas – iš jo pagrobta gelbėjimosi įranga. Kapitono kajutėje buvusiame seife padėtos nemažos pinigų sumos plėšikai kažkodėl nelietė.
Pagalbos sulaukia ne visada
Dauguma piratų užpuolimų yra neišaiškinami. Šalyse, kurių vandenys dėl nuolatinių piratų išpuolių nėra saugūs, yra įsteigta nemažai kovos tarnybų, tačiau jos ne visada efektyvios. Dažnai atsitinka taip, kad piratų puolami laivai radijo bangomis kreipiasi pagalbos į pakrančių apsaugos tarnybas. Tačiau smarkiai nuo kranto nutolę laivai jos sulaukia per vėlai.
Atsitinka ir taip, kad plėšikų puolamam laivui pagalbos sulaukti taip ir nepavyksta. Vasarį Šiaurės Afrikoje, netoli Dramblio Kaulo Kranto, užpultas laivas iš karto pasiuntė pagalbos signalą pakrančių apsaugos tarnybai. Tačiau sulaukė atsakymo, kad šiuo metu jiems niekas padėti negali, nes visi laivai rūpinasi kitais reikalais. Šešiomis valtimis prie laivo atplaukę plėšikai nuniokojo laivą.
Kovai su šiuolaikiniais jūrų piratais yra įsteigta nemažai įvairių organizacijų. Tuo rūpinasi ir Tarptautinė jūreivystės organizacija. Ji rengia specialius tarptautinius bendradarbiavimo projektus, koordinuoja piratų išpuolių krečiamų šalių bendradarbiavimą, padeda šioms šalims sureguliuoti jūrinės teisės įstatymines bazes.
Tačiau K.Hympendahlis įsitikinęs, kad piratų lengvai pažaboti nepavyks. „Piratų laivai ir toliau skros jūras. Piratavimas egzistuoja jau kelis tūkstantmečius, pergyveno daugybę imperijų ir tautų. Kodėl dabar staiga turėtų išnykti?“ – įsitikinęs piratų ekspertas.
Roberta Tracevičiūtė
Nuotr. Dažniausiai piratai veikia nedidelėmis grupėmis.