„Ar žinote, kokią rimtą klaidą padarėte?“ – keleto
Kinijos interneto tinklalapių autorius Yanas Yuazhangas prisiminė jam ne per
seniausiai užduotą klausimą. Jis buvo pakviestas į Pekino interneto propagandos
priežiūros tarnybą aptarti jo tinklalapių. Esą juose esančia medžiaga gali
pasinaudoti užsienio šalių žiniasklaida, puldama Kiniją, be to, diskredituojama
Komunistų partija. Tinklalapiai per 24 valandas privalėjo būti uždaryti.
Cenzūra
„Sudie, draugai darbininkai“, – tądien savo tinklalapiuose „Kinijos darbininkų tinklas“ ir „Komunistų tinklas“, kurių lankytojai daugiausia yra Kinijos gyventojai, parašė Y.Yuazhangas. Užsukusieji iš savo kompiuterių kolonėlių galėjo išgirsti sklindant liūdną komunistų himno – „Internacionalo“ – melodiją. Gegužės 1-ąją Y.Yuazhangas atnaujino vieną iš dviejų tinklalapių – šį kartą pasinaudodamas Taivano serveriais.
Nuostabu, kad interneto puslapiai gyvavo tiek laiko. Y.Yuazhangas, nepriklausantis partijai, juos įkūrė prieš metus, gegužės 1-ąją, Darbo dienos proga. Anot autoriaus, tikslas buvo suteikti tribūną kairiesiems, kad šie galėtų kritikuoti Kinijos puoselėjamą dikensinį kapitalizmą. Šiuose tinklalapiuose buvo pateikiama tai, ko partija negali pakęsti – necenzūruotos naujienos apie darbininkų nepasitenkinimą.
Rugsėjį pradėjo veikti skelbimų lenta – joje lankytojai galėjo rašyti komentarus: pasipylė skundų dėl korupcijos, valstybinių įmonių privatizavimo ir bedarbių nelaimių.
Y.Yuazhangas prasitarė gavęs mobiliuoju telefonu žinutę iš Tano Jiamingo, studento, gyvenančio Pietų Kinijoje. Jis turėjęs panašų interneto puslapį, tik skirtą revoliuciniam marksizmui. Žinutėje buvo rašoma, kad jo puslapis irgi uždarytas.
Informacija prieinama policijai
Prieš šešerius metus Billas Clintonas Kinijos pastangas apriboti prieigą prie interneto apibūdino kaip „savotišką bandymą prikalti prie sienos želė drebučius“. Tačiau Kinijos interneto tinklų filtravimo technologijos tapo itin įmantrios, o interneto policija ypač sustiprėjo, tad B.Clintono žodžiais ilgainiui pradėta abejoti.
2003 metų Carnegie’io fondo Tarptautinės taikos raporte tvirtinama, kad, nepaisant sunkumų, kuriuos internetas sukėlė Kinijos režimui, jis gali būti pasitelkiamas ir norint dar labiau sutvirtinti režimą. Raporte teigiama, kad Kinijai „itin sekėsi kontroliuoti prieinamumą prie interneto“.
Vasarį JAV Kongreso klausymuose apie Amerikos kompanijas, susijusias su interneto paslaugomis Kinijoje, Kongreso narys respublikonas Christopheris Smithas sakė, kad internetas čia tapo „prastu įrankiu, kibernetiniu represijų kūju“. Kai kurios kompanijos, pavyzdžiui, „Cisco“, „Google“, „Microsoft“, „Yahoo!“ – nusipelnė kritikos.
Štai „Microsoft“ buvo priekaištaujama, kodėl ji Kinijos pareigūnų paprašyta iš savo MSN erdvės kiniško varianto pašalino populiarų tinklalapį, skirtą asmeniniams dienoraščiams ir pokalbiams. Kompanija „Yahoo!“ turėjo pasiaiškinti dėl pranešimų, esą informacija apie jos teikiamas elektroninio pašto paslaugas yra prieinama policijai ir per tai už grotų buvo pasodinta keletas disidentų.
Visai neseniai žmogaus teisių grupė „Žurnalistai be sienų“ teigė, kad „Yahoo!“ padalinys Honkonge policijai suteikė informacijos apie savo elektroninio pašto klientus ir ji teisme buvo panaudota kaip įrodymai. Žmonės buvo nuteisti ketveriems metams kalėjimo.
Technologijų plėtra
Užsienio šalių kompanijoms interneto verslas Kinijoje yra moralinis minų laukas. Tačiau nereikėtų interneto suprasti tik kaip Komunistų partijos kontrolės įrankio. Per pastaruosius trejetą metų Kinijoje internetu buvo naudojamasi daug dažniau, o nuomonės, kuriomis keičiasi įvairios grupės, partijai visai nekenkė.
Prie interneto prijungtų kompiuterių 2002 metų pabaigoje Kinijoje pagausėjo du kartus – iki 45,6 mln., o interneto lankytojų padaugėjo 75 procentais – iki 111 milijonų Kinija šiuo metu turi gerokai daugiau interneto lankytojų nei bet kuri kita šalis, išskyrus Ameriką.
Internetiniais dienoraščiais, apie kuriuos vargiai ar buvo kas girdėti prieš trejetą metų, dabar Kinijoje džiaugiasi daugiau kaip 30 mln. žmonių. Nebestebina ir mobiliojo telefono ryšio paplitimas. Praėjusių metų pabaigoje Kinijoje buvo užregistruotos 393 mobiliojo ryšio sąskaitos. Tai beveik 200 mln. daugiau nei 2002 metais ir gerokai daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.
Kinijos ekonomika per pastaruosius trejus metus augo apie 10 procentų kasmet. Dėl to turtingesnė tapo vidurinė klasė, vis dažniau internetą pasitelkianti kaip priemonę susirasti informaciją, bendrauti, pramogauti. Net daugelis studentų jau gali įsigyti nešiojamuosius kompiuterius.
Technologiniai pokyčiai skverbiasi net į atokiausias kaimo vietoves. Visur, net tolimiausiuose miestuose, pilna interneto kavinių, užtikrinančių puikų ryšį. Palaikomos vyriausybės valstybinės kompanijos sukišo gausybę pinigų, kad sukurtų tokią telekomo infrastruktūrą, kokia džiaugiasi turtingasis pasaulis.
Džinas – ir butelyje, ir laisvėje
Vyriausybė visus šiuos procesus stebi ir prižiūri. Pasak žmogaus teisių gynimo grupių, tuos kelis drąsuolius, gana beprotiškai rizikuojančius ir norinčius pasitelkti internetą, kad mestų iššūkį valdžiai, naudodamiesi 30 tūkst. kompiuterių nuolatos stebi policininkai. Žmogaus teisių gynėjai tvirtino, kad Kinija už internetinėse žinutėse išreikštą nuomonę nuteisė daugiau kaip 50 žmonių.
Susirūpinę nevaldomais staigiais ekonominiais bei socialiniais pokyčiais, Kinijos lyderiai pastaruoju metu deda visas pastangas, kad sukontroliuotų ne tik internetą, bet ir kitas žiniasklaidos priemones. Keleto juos kritikuojančių laikraščių leidyba jau nutraukta, redaktoriai atsidūrė už grotų.
Vasarį JAV Kongreso klausymuose Amerikos interneto kompanijų atstovai teigė, kad jų bendrovės padeda plėtoti interneto paslaugas Kinijoje, skatina bei drąsina žmones naudotis informacija. „Microsoft“ specialistas Jackas Krumholtzas sakė, esą šiai kompanijai Kinijoje nutraukus teikti interneto paslaugas kinus užgrius didelis praradimas – pasak jo, žmonės „neteks svarbios bendravimo ir saviraiškos erdvės“.
Kompanijai „Google“ nusprendus šiais metais Kinijoje sukurti savicenzūruojamą paieškos programos versiją, Amerikoje kilo kritikos audra. Tačiau Šanchajuje įsikūrusi rinkos analizės kompanija „iResearch“ teigė, kad Kinijos „Baidu“ sistema užima daugiau kaip 56 procentus paieškos programų rinkos. „Google“ šiuo metu tenka mažiau nei trečdalis, nors pastaruosius trejus metus ji pirmavo. Patraukliausias „Baidu“ bruožas – galimybė susirasti pageidaujamas pokalbių svetaines ir susimedžioti norimos muzikos MP3 formatu, nors daugelis kūrinių yra piratiniai.
Internetas – nuotaikų barometras
Internetiniai dienoraščiai itin apsunkina cenzoriams darbą. Kinijos internetinių dienoraščių lankytojų legionai žino, kaip išvengti draudžiamų žodžių.
Kinijos interneto kompanijos įtrauktos į aršią kovą, kad internetinius dienoraščius perkeltų į savo portalus. Regis, niekas netikrina, kas šiuos dienoraščius kuria. Galima be vargo ir greitai susikurti tokį dienoraštį kiniškame portale, ir niekas neprašo asmenybę patvirtinančios informacijos. Dienoraštininkai dažnai skleidžia informaciją, verčiančią partijos cenzorius tirtėti iš įniršio.
T.Jiamingas, revoliucinio marksizmo puslapio redaktorius, turi savo internetinį dienoraštį MSN erdvėje. Būtent šis dienoraštis toliau erzina pareigūnus.
Atakoms, nukreiptoms prieš partiją, jos lyderius ar politinę sistemą, internete retai skiriama daug dėmesio. Gerokai daugiau erdvės atseikėjama įnirtingoms diskusijoms, susijusioms su begale ir socialinių, ir ekonominių problemų, nei kad buvo ankstesnėje komunistinėje Kinijoje. Pasak vyriausybinio Kinijos interneto tinklo informacijos centro specialisto Qiano Hualino, Kinijos paslaugų teikėjai pranešė, kad 70 procentų jų erdvės okupavusi piratinė muzika bei filmai. Nemažai vietos lieka ir pokalbiams.
Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Wenas Jiabao pasakė, kad vyriausybė turi ypač įsiklausyti į internete reiškiamas nuomones. Internetas, kaip ir keletas kitų būdų, esąs geriausias visuomenės nuotaikų barometras, nors apklausos rodo, kad internautai vargu ar gali atstovauti visai visuomenei – jie jauni, geriau išsilavinę ir dažniausiai vyrai.
Mezga didžiulį tinklą
Kinijos socialinių mokslų akademijos narys Guo Liangas 2003 metus apibūdino kaip svarbiausią etapą plečiantis Kinijos interneto paslaugoms. Paskelbus paukščių gripo proveržį daugelis žmonių daugiau laiko praleido namuose ir dažniau naršė internete ieškodami informacijos, nei bendraudami su bičiuliais. Vyriausybės pastangos blokuoti naujienas apie epidemijos proveržį žlugo, mat žinios pirmiausia sklido elektroniniu paštu ir buvo perduodamos tekstinėmis žinutėmis.
Kinų potraukis į mobiliuosius telefonus, internetines žinutes padėjo žmonėms sukurti didžiulį tinklą, veikiantį tokiu greičiu, kad partija nespėja jo sukontroliuoti.
„Windows Messenger“ bei „Microsoft“ žinučių siuntimo sistemos yra populiariausios. Tačiau didžiausia tokios rinkos dalis atitenka Kinijos kompanijai „Tencent“, tiekiančiai žinučių siuntimo paslaugas QQ. Būtent QQ paslaugos padėjo Y.Yuazhangui atgauti dalį savo tinklalapių kontaktų po to, kai buvo uždarytas Kinijos darbininkų puslapis ir Komunistų puslapis.
Asmeniniame tinklalapyje jis paliko žinutę, kad visi norintieji ir toliau bendrauti gali prisijungti prie QQ pokalbių grupės, pavadintos „Kinijos darbo klasės tinklas“. Kai kurie lankytojai netgi gali naudotis vaizdo paslaugomis. Kai kurie net naudojasi nuogalių pokalbių svetainėmis, tačiau vyriausybė, regis, gerokai daugiau išteklių skiria internete kontroliuoti politiką, o ne seksą.
Sugauk, jei gali
Vyriausybė ir toliau leidžia naujas taisykles, kurios turėtų padėti sukontroliuoti ir tuos, kurie naršo internete, ir tuos, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, tačiau nepaisydama apribojimų rinka linkusi išlikti. Jei bus reikalaujama registruotis, o telefonų kortelių pardavimas bus ribojamas, mobiliojo ryšio kompanijas ir daugelį privataus verslo savininkų, kurie tokiomis kortelėmis prekiauja, ištiks didžiulis smūgis.
Sunku pasakyti, kaip tai bus griežčiau įgyvendinama nei, pavyzdžiui, Kinijos draudimas naudotis neregistruotu satelitiniu signalu. Nelegalūs satelitinių antenų ir kabelinių paslaugų pardavėjai, siūlantys necenzūruotas užsienio satelitines programas, Kinijos miestuose užima didelę pogrindinio verslo dalį.
Kinijos naujienų vartai ir toliau bandys valdžios kantrybę. O konkurencinėje rinkoje vos viena kita interneto kavinė paiso vyriausybės reikalavimo registruoti visus lankytojus. Mažame Kinijos miestelyje valanda interneto kavinėje tekainuoja vieną juanį (13 JAV centų).
„Kinija keičiasi, ji taisosi“, – sakė kompanijos „Alibaba“ vadovas Jackas Ma. Pernai ši bendrovė perėmė „Yahoo!“ kiniškos versijos operacijų valdymą, mat „Yahoo!“, nepaisant puikaus starto Kinijos rinkoje, vietos konkurentų buvo nustumta į šalį.
„Jei prieš dešimt dvidešimt metų, vadovaujant Mao, mes būtume susirinkę apie tai padiskutuoti, turiu omenyje vyriausybės cenzūrą…“ – pradėjo jis. Tada it pistoletą pridėjo sau prie smilkinio du pirštus ir pavaizdavo nusišaunantis. Tada galybė slypėjo pistoleto šūvyje. O dabar ji kyla iš begalinio, tiesa, virtualaus, interneto vamzdžio.
„The Economist“ inf.
