Ateityje norėdami įvesti slaptažodį – turėsime tik pagalvoti

Paneveziobalsas
2 Min Read

Mokslininkai siūlo ateityje naudoti smegenų skenerius slaptažodžio įvedimui. Galbūt ateityje norint prisijungti prie slaptažodžiu apsaugoto resurso tereiks pagalvoti.

Jau dabar biometrinei autentifikacijai naudojami pirštų antspaudų ar akies rainelės skeneriai, taip pat veikia ir autorizacija balsu. Kanados Karleton universiteto mokslininkai tiria smegenų skenerių naudojimo tiems patiems tikslams galimybę.

Skirtingų žmonių smegenys skiriasi – visų pirma jos siunčia
skirtingo dažnio bangas. Be to, mąstymo procesas taip pat vyksta labai
individualiai. Netgi jei žmonės mąsto apie tą patį dalyką, kiekvieno smegenys
veikia pagal savo “scenarijų”. Tai patvirtinta specialios įrangos.


Kai kurie mokslininkai tiki, kad šių skirtumų pakanka patikimos biometrinės autorizacijos sistemos sukūrimui. Tokiu būdų slaptažodžio įvedimas atrodytų maždaug taip: žmogus ant savo galvos užsideda jautrius sensorius, spaudžia įrašymo mygtuką, ir įsivaizduoja kokį nors ryškų vaizdą, – paveikslėlį, ar dainos melodiją ar netgi abstrakčią sąvoką. Įrenginys įrašo smegenų impulsus ir jie tampa individualiu slaptažodžiu. Kitas žmogus, net ir žinodamas vaizdą-slaptažodė vis vien negalės sėkmingai autorizuotis.

Toks autentifikacijos būdas turi daugiausia privalumų prieš konkurentus – naudojantis šiuo metodu slaptažodį galima periodiškai keisti, o pasinaudoti svetimu slaptažodžiu praktiškai neįmanoma.

Tačiau, kai kurie mokslininkai skeptiškai žiūri į “smegenų-autorizacijos” metodą. Manoma, kad kompiuteris nesugebės užfiksuoti tam tikrą smegenų veiklos “antspaudą”. Smegenyse paraleliai vyksta per daug procesų, šiame chaose labai sudėtinga atsirinkti pastovų vaizdą.

Egzistuoja ir kitos problemos – kiekvieno žmogaus smegenys bėgant laikui keičiasi: jose kasdien atsiranda nauji ryšiai tarp neuronų ir kt. Naujų įspūdžių gali užtekti tam, kad smegenys imtų kitaip įsivaizduoti tą objektą, kuris buvo panaudotas kaip slaptažodis.

Kad ir kaip bebūtų, autorizacija smegenų pagalba lieka labai įdomia idėja. Eksperimentai su beždžionėmis rodo, kad sukūrus komunikacinę sąsają tarp smegenų ir kompiuterio, jos sugeba greitai “prisitaikyti” vienas prie kito.
Beždžionės laikui bėgant sugeba užtikrintai
siųsti signalus, kurie atpažįstami kompiuterio.


Critical.lt

TAGGED:
Share This Article

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *