Atsibudus po operacijos sužinoti, kad chirurgas
išoperavo ne tą organą ar nupjovė ne tą galūnę, yra blogiausias paciento
košmaras. Taip nutinka, bet, laimei, nedažnai, rodo naujas tyrimas.
Jame taip pat teigiama, kad vadinamos vietos patikrinimo procedūros, kuriomis siekiama išvengti “ne tos vietos” operacijų, ne visada būna efektyvios.
Chirurgai gali suklysti operuodami ne tą kūno pusę, ne tą kūno dalį, ne tą audinį, ne tą auglį, pavyzdžiui, ne tą apgamą, ne tą stuburo slankstelį ar netgi ne tą pacientą.
“Nustatėme, kad tokios klaidos yra labai retos ir pasitaiko tik kartą per 113 tūkst. operacijų”, – sakė daktarė Mary R. Kwaan (Meri R.Kvan) iš Brigemo ir Moterų ligoninės Bostone.
Tarp 2 826 367 operacijų, kurios 30-yje Masačiutseso ligoninių buvo atliktos nuo 1985 iki 2004 metų, pasitaikė 40 atvejų, kai buvo išoperuota ne ta vieta.
Tačiau tyrėjai atskyrė ne to stuburo slankstelio operacijas, palikdami tik 25 apsirikimus, nesusijusius su stuburu, teigiama M.R.Kwaan ir jos kolegų pranešime, kuris buvo paskelbtas žurnale “Archives of Surgery”.
Tyrėjams pavyko gauti medicininių įrašų apie 13 su stuburu nesusijusių apsirikimo atvejų. Jie rodė, kad vienas pacientas dėl chirurgų klaidos patyrė žymių nepagydomų sužalojimų, du pacientai – rimtus, bet pagydomus sužalojimus, o dešimt – nežymius laikinus sužalojimus.
Išsamiau ištyrę šiuos atvejus jie nustatė, kad nustatytos operavimo tvarkos laikymasis būtų padėjęs išvengti tik aštuonių klaidų.
Jungtinė komisija sveikatos priežiūros organizacijų akreditacijai, ligoninių akreditavimo institucija, reikalauja, kad prieš operaciją pacientas būtų dar kartą patikrintas ir kad ant jo kūno būtų pažymėta operuojama vieta.
“Pacientai turi žinoti, kad operacijos dieną visos ligoninės turi patvirtinti operacijos vietą ar operuojamą kūno pusę”, – sakė M.R.Kwaan.
“Pacientai gali palengvinti “dvigubo patikrinimo” procesą, suprasdami, kokia operacija jiems bus atlikta. Jeigu pacientas yra pasimetęs, jis turėtų paprašyti savo gydytojo viską paaiškinti, netgi operacijos rytą, pažymėjo M.R.Kwaan.
Pacientų visada prašoma pasirašyti sutikimo formą, kurioje būna aprašyta planuojama procedūra. “Jie turi suprasti operacijos aprašymą ir žinoti, kuri tiksliai vieta bus operuojama”, – teigė ji.
Vis dėlto “jokie protokolai neapsaugos nuo visų klaidų”, rašo M.R.Kwaan ir jos kolegos.
“Taigi galutinė atsakomybė kiekvieno paciento atveju užtikrinti, kad būtų operuojama reikiama vieta, tenka chirurgui”, – pabrėžia jie.
Reuters-BNS
