Kad būtų galima sužinoti, ar buvo kada nors gyvybė Marse, reikia pažvelgti po
žeme, pareiškė mokslininkas, išnagrinėjęs kosminio zondo “Mars Express” misijos
rezultatus.
Europos kosmoso agentūros aparatas išsamiai ištyrė beveik visą planetos paviršių, ieškodamas mineralų, kuriuose senais laikais būtų buvę vandens pėdsakų.
Mažiau nei viename procente planetos paviršiaus yra hidratuotų mineralų, trečiadienį sakė Jeanas-Pierreas Bibringas (Žanas Pjeras Bibringas), misijos “Mars Express Omega”, kuri tiria Marso paviršių ir nagrinėja gautus duomenis, vyresnysis darbuotojas.
Anksčiau mes manėme, kad hidratuotų mineralų bus visur. Bet pasirodė, kad taip nėra”, – sakė J.-P.Bibringas.
Pastaruosius dvejus metus J.-P.Bibringas ir jo kolegos ieško kristalų struktūros vandens pėdsakų. Kol kas surasti dviejų rūšių hidratuoti mineralai: filosilikatai, kurie, panašiai kaip molis, susidaro iš akmenų, ilgą laiką kontaktuojančių su vandeniu, ir sulfatų, kurie sudaro nuogulas veikiami sūraus vandens.
Apskritai gyvybės buvimo molyje tikimybė didesnė nei sulfate, kuriam susidaryti reikia daugiau laiko, sakė J.-P.Bibringas.
Ieškant gyvybės už Žemės ribų, pirmiausiai remiamasi tuo, kad gyvybei atsirasti reikia vandens. Tad Marse ir visur Saulės sistemoje mokslininkai ieško objektų, kuriuose yra ar anksčiau buvo vandens.
Žemėje gyvybės pėdsakų yra rasta pačiose priešiškiausiose jai sąlygose, tarp jų vandenyno gelmėse.
“Tam, kad atsirastų gyvybė, nereikia būti paviršiuje”, – sakė J.-P.Bibringas.
Jis mano, kad kur kas daugiau hidratuotų mineralų, kuriuose vanduo galėjo būti prisijungęs prie įvairių medžiagų, yra giliau po Marso viršutiniu sluoksniu.
“Kai tik mes surasime būdą prasiskverbti giliau (po paviršiumi), galbūt mes sužinosime, kad visur buvo vandens”, – sakė J.-P.Bibringas.
Reuters-BNS
