Rašytojas Danas Brownas (Danas Braunas) trečiadienį
sutiko, jog kai kurios idėjos, kurias jis perėmė iš dviejų istorikų, kaltinančių
jį plagijavimu, jo trileryje “Da Vinčio kodas” (The Da Vinci Code) yra esminės,
tačiau tvirtino, kad populiariame romane yra ir kitų svarbių temų.
Londono Aukštajame teisme trečiąją ir paskutinę dieną duodamas parodymus, 41 metų rašytojas per kryžminę apklausą įdėmiai sekamoje autorystės teisių pažeidimo byloje atrodė šiek tiek pasimetęs.
Istorikai Michaelas Baigentas (Maiklas Baidžentas) ir Richardas Leigh (Ričardas Li) teigia, kad D.Brownas, rašydamas savo romaną, nukopijavo jų istorinių hipotezių knygos “Šventasis kraujas ir šventasis Gralis” (The Holy Blood and the Holy Grail) idėjas.
Mokslininkai iškėlė ieškinį D.Browno leidyklai “Random House”, kuri buvo išleidusi ir jų knygą.
Abiejose knygose rašoma apie tai, kad Jėzus Kristus buvo vedęs Mariją Magdalietę ir turėjo su ja vaiką, ir kad jų palikuonis saugo paslaptinga Siono priorija.
“Jos yra tarp daugelio kitų idėjų, svarbių “Da Vinčio kodui”, – atsakė D.Brownas, kai ieškovų advokatas paklausė, ar knygoje “Šventasis kraujas” išdėstytos mintys sudaro jo romano “stuburą”.
Visame pasaulyje parduota maždaug 40 mln. religinio trilerio kopijų, o jį parašęs D.Brownas tapo vienu sėkmingiausių visų laikų rašytojų.
“Random House” tvirtina, kad iki 2001 metų sausio, kai D.Brownas parašė “Da Vinčio kodo” metmenis, nei jis, nei jo žmona Blythe (Blait) nebuvo skaitę 1982 metais pasirodžiusio “Šventojo kraujo”.
Tačiau teisėjui Peteriui Smithui (Piteriui Smitui) ieškovų advokato Jonathano Raynerio Jameso (Džonatano Reinerio Džeimso) paklausus, ar jie sutinka dėl įrodymų, kada D.Brownas pirmą kartą pamatė “Šventąjį kraują ir šventąjį Gralį”, J.Rayneris Jamesas atsakė: “Ponas Brownas tai neigia. Mes sakome, kad jo žmona iki to laiko jau turėjo šią knygą”.
SVARBUS ŽMONOS VAIDMUO
Blythe, kuri teisme nedalyvavo, atliko svarbų vaidmenį rašant “Da Vinčio kodą”: ji spausdino tyrimus, ieškojo informacijos internete ir siūlė idėjas, kurios pasirodė galutiniame romano variante.
J.Rayneris Jamesas klausė, kaip D.Brownas galėjo žinoti savo idėjų kilmę, kai tiek daug darbo atliko jo žmona.
“Jūs iš tikrųjų visiškai pasitikėjote ja ir jos rasta informacija”, – sakė advokatas, nurodydamas į vieną iš kelių dokumentų, kuriuos Blythe surinko rašant romaną.
Jis taip pat paprašė D.Browno pasakyti, ką reiškia žodis “plagiatas”.
“Visiškai paprastais žodžiais teigiant, plagiatą suprantu kaip kito žmogaus darbą, kurį tu įperši kaip savo”, – atsakė rašytojas.
Spaudžiamas pasakyti, ar ši sąvoka turi platesnę reikšmę negu vien tik autorystės teisių pažeidimą, D.Brownas atsakė: “Nesu teisininkas ir nesuprantu autorystės teisių pažeidimo niuansų”.
Po to jis pridūrė manąs, kad plagijavimas turi ir “moralinę potekstę”.
Per D.Browno kryžminę apklausą dominavo smulkmeniški klausimai apie skyrybą, rašybą ir mastą, kuriuo “Da Vinčio kodas” atspindi “Šventojo kraujo” idėjas.
Pavyzdžiui, kelias minutes buvo aiškinamasi, kaip nebaigtoje romano versijoje nuo 2002 metų liepos buvo rašomas žodis “savior” (“išganytojas”) – ar britų, ar amerikiečių stiliumi, su raide “u”.
Kartais rodydamas nekantrumo ženklus, D.Brownas dūsavo, kratė galvą ir juokavo, kad nuo smulkių detalių, kurias jam teko nagrinėti, pablogėjo jo regėjimas.
Penktadienį teismo posėdis bus pratęstas, o bylos nagrinėjimas turi pasibaigti pirmadienį. Pats verdiktas gali būti paskelbtas tik po kelių savaičių.
Reuters-BNS
