Susitikimo su Darbo partijos elitu dalyviai tapo istorinės akimirkos liudininkais. Viktoro Uspaskicho ir jo bendražygių kalbų apie “darbiečių” žygdarbius rinkėjų labui užliūliuoto septyniolikmečio kantrybė trūko ir jis čia pat salės akivaizdoje pasiprašė priimamas į šlovingosios Darbo partijos gretas. “Jei nepriimsite į partiją, tai nors marškinėlius su jos simbolika padovanokite”,- nenustygo narsuolis. Ir kas galėjo pamanyti, kad ne dešrų ir šratinukų Panevėžio jaunimui reikia, o didžiosios politikos ar bent jos šešėlio (atsiprašau – marškinėlių). Įspraudė Viktorą septyniolikmetis į kampą: tribūnoje kartu nepasisodinsi – per jaunas ir marškinėlių neatsivežė (ne sezonas). Tačiau vaikinuko pasiryžimas įvertintas – V.Uspaskichas akimirksniu iš savo brangaus kostiumo atlapo išsisegė Darbo partijos nario ženklelį ir prikabino jį ant septyniolikmečio treningo. Duodančiojo ir imančiojo veidus užliejo nenusakoma palaima, o salė karštligiškai svarstė, kaip pavadinti dovaną iš paties Viktoro rankų gavusį paauglį: nepartinis, bet paženklintas? Sovietmečio tradicijų žinovai beregint sumetė: istorijos sąvartyne užmiršti spaliukai virsta “viktoriukais”! “Viktoriukas” tekinas nuskuodė pas draugą pasidžiaugti netikėta dovana. Viktorai, ar nepritrūksite ženklelių?
A.Repšio nuotr.
