Italijos miestą Neapolį dėl Vezuvijaus išsiveržimo
galėtų ištikti dar didesnė nelaimė negu ta, kuri 76-aisiais metais ištiko
Pompėją, savaitraštyje “Proceedings of the National Academy of Sciences” rašo
JAV ir Italijos mokslininkai.
Straipsnyje rašoma apie galingą ir staigų šio ugnikalnio išsiveržimą bronzos amžiuje, maždaug prieš 3 780 metų. Anuomet iš Vezuvijaus išmesti pelenai ir įkaitusios uolienos 25 kilometrų spinduliu aplinkui palaidojo visas ten buvusias gyvenvietes, ir vietovė buvo negyvenama daugelį šimtmečių.
Specialistų grupė daugiausia dėmesio skyrė neseniai atrastoms priešistorinėms gyvenvietėms ties Nola, kuri yra 15 km į šiaurės rytus nuo Vezuvijaus. Ši gyvenvietė prasidėjus išsiveržimui buvo labai skubiai palikta.
“Kasdieninio gyvenimo ženklai, sustingę vulkaniniuose pelenuose, įrodo, jog žmonės staiga paliko kaimą”, – rašo tyrėjai.
Archeologai atrado “keturis namelius, kuriose liko molio dirbinių ir kitų daiktų”. Vienoje vietoje buvo aptikti šuns, o garde – devynių ožkingų ožkų griaučiai.
“Svarbiausias visuotinio pasitraukimo įrodymas yra nepaprastas radinys – tūkstančiai žmonių ir gyvulių pėdų atspaudų kelių kvadratinių kilometrų plote”, kuris yra vos už septynių kilometrų nuo dabartinės Neapolio ribos.
“Tokio masto įvykį, galintį nuniokoti didžiulę teritoriją, kurioje yra ir dabartinis Neapolio rajonas, reikėtų laikyti … baisiausiu Vezuvijaus išsiveržimo scenarijumi”, – rašo Vezuvijaus observatorijos Neapolyje bendradarbiai Giuseppe Mastrolorenzo (Džuzepė Mastrolorencas) ir Lucia Pappalardo (Lučija Papalardo), Pierpaolo Petrone (Pjerpaolas Petronė) iš Neapolio Frydricho II universiteto antropologijos muziejaus ir amerikiečių geologas Michaelas Sheridanas (Maiklas Šeridanas) iš Niujorko valstijos universiteto Bufalo mieste.
AFP-BNS
