Artėja Užgavėnės , o kokios Užgavėnės be blynų? Senosiose lietuviškose kulinarinėse knygose rašoma, kad “blynas turi būti didelis, kaip saulė; apvalus, kaip saulė; raudonas, kaip saulė, karštas kaip saulė”. Aiškinama, kad blynai yra vienas seniausių lietuvių pagonių apeiginių sakralinių valgių, kepamas nuo senų senovės per žiemos palydas, derliaus, galvijų vislumo ir raugo globėjo dievų garbei ant įkaitintų akmenų, o atsiradus krosnims, – ant skardų ir net lentų. Šiandien kepami ne tik blynai, bet ir sklindžiai, blyneliai, prancūziški krepai su įvairiausiais įdarais. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tad ir tradiciniai valgiai ne tik blynai, bet ir šiupinys, kopūstai, vėdarai, dešros, pyragaičiai, kunkis. Užgavėnių vaišės užsitęsdavo ilgai, iki pat paryčių ir visą tą laiką būdavo sočiai ir mėsiškai valgoma – sakoma, kad per Užgavėnes mėsą gali valgyti iki to laiko, kol atsiguli.
“Sala.lt”
