Teatru užkrėtė J.Miltinio mokinys
Vaikystėje Dominykas lankė Jaunųjų gamtininkų centrą, svajojo užaugęs tapti veterinaru. Kaip pats prisipažįsta, buvo judrus, vietoje nenustygstantis vaikas. “Vaidinau darželyje, per šeimos šventes rengdavau spektaklius ir koncertus. Kiek save atsimenu – šoku, vaidinu, dainuoju”.
Pirmąkart ant didžiosios scenos Dominykas užlipo būdamas devynerių. Tada jis atliko jonvabalio sūnaus vaidmenį spektaklyje “Skruzdėlė atsiskyrėlė”. Tuomet trečioką talentingą berniuką į jaunimo teatro studiją, vadovaujamą J.Miltinio mokinio, garsaus aktoriaus J.Garliausko, pakvietė klasės draugė.
Vaikinas tada ir susižavėjo teatru: spektaklių pertraukų metu Dominykas prasmukdavo į užkulisius pabendrauti su garsiuoju mokytoju. Vaikinas prasitaria, kad bendrauti su J.Garliausku paskutiniais metais buvę ypač sunku: aktorius sunkiai sirgo, buvo irzlus. Tačiau netrukus jaunasis aktorius priduria: “Labai gerbiu šį žmogų iki šiol, nes būtent jis įskiepijo man tikrų amžinųjų vertybių, mokė tradicinio teatro suvokimo. J.Garliauskas užkrėtė mane teatru”.
“Menas” – mano antrieji namai”
2002-ųjų vasarą teatras “Menas” rinko jaunuosius aktorius į jaunimo teatro studiją. Komisijos, kurioje buvo profesionalūs aktoriai ir garsus miesto režisierius J.Dautartas, Dominykas sakė neišsigandęs: “Tiesiog nuėjau į atranką ir mane priėmė”. Pirmasis spektaklis, vaidintas teatre “Menas”, buvo “Pasaka nepasaka apie bjaurųjį ančiuką”. Tąkart Dominykas vaidino bjauriojo ančiuko mamos draugės sūnų. Vaikinas šypteli: “Tai buvo didelis įvykis mano gyvenime”. Tačiau įsimintiniausias aktoriui buvo vaikelio vaidmuo spektaklyje “Vaikelis su senelio lazda”. “Vaikelio vaidmuo – didelis išbandymas, nes buvo gana sunku, bet nieko šiame gyvenime nėra lengvo”. Vaikinas priduria: “Teatras “Menas” tapo antraisiais mano namais: būtent ten mane galima labai dažnai sutikti”.
Mokykloje jaučiasi puikiai
Juozo Balčikonio gimnazijos dvyliktoje klasėje besimokantis Dominykas džiaugiasi: “Dar vieni mano namai – mokykla. Čia atradau savo erdvę. Jei ne egzaminai, tai mokykloje būtų nuostabu: bendravimas su draugais, mokytojais… Man gera mokykloje”. Žmogus, kuriam jaunuolis sako liksiantis dėkingas visą gyvenimą, – muzikos mokytoja Rima Mingailienė. “Stebiuosi mokytojos kantrybe, nes dirbti su mumis iš tiesų labai sunku: visi esame judrūs, prisigalvojame visokių pokštų, juokaujame. Ji labai tolerantiškas žmogus, niekada nėra pakėlusi balso kalbėdama su mumis. Su šia mokytoja labai malonu dirbti”, – šypsosi vaikinas.
“Darbas su įdomiais žmonėmis, dalyvavimas renginiuose – visa tai labai brangu, nes patyriau daug gražių akimirkų”, – sako Dominykas. Neseniai J.Balčikonio gimnazijos šokių ansamblis, būgnininkai ir ansamblis, juokais pavadintas “Klevo lapas. Gintarinis”, kuriame dainuoja Dominykas, lankėsi Latvijoje, Vecumniekų miestelyje. Gimnazistai miestelio mokykloje sveikino latvius šalies Nepriklausomybės dienos proga. Buvo surengtas koncertas, jame skambėjo dainuojamoji poezija, liaudies dainos. “Latviai mus labai gražiai priėmė: surengė vakaronę, ekskursiją. Tikiuosi, tai buvo didelė šventė ir mums, ir jiems”, – vylėsi dvyliktokas.
Laimėjimais girtis nenori
2004 metais Dominykas tapo kasmečio dainų festivalio, Vasario 16-osios dienos progai paminėti, laureatu. “Tai buvo didelė garbė. Tiesą pasakius, nesitikėjau tapti laureatu”, – tarsteli jaunuolis. Šiais metais jaunasis aktorius ir dainininkas miesto šventėje atliko Romeo partiją roko operoje “Romeo ir Džuljeta”, tačiau ir apie tai vaikinas kalba nenoriai: “Buvo didelė garbė atlikti šį vaidmenį. Tai buvo pirmas renginys, kai pasirodžiau tokiai miniai žmonių”.
Laisvalaikis – miegui
Paklaustas apie pramogas ir laisvalaikį, Dominykas atsakė, kad jo nedomina šiuolaikinio jaunimo pamėgtos pramogos. Palyginti su bendraamžiais, esu rimtas žmogus. Manęs nedomina masinės kultūros reiškiniai – naktiniai klubai, televizija ir pan. Mieliau į rankas imu knygą. Daug laiko atima teatras, mokslai”. Jaunasis aktorius apie dabar ypač populiarius realybės šou itin skeptiškai atsiliepia: “Ten nieko nėra tikro. Tai tik šou, kuriame parduodi save, o tai, kaip jau daug kartų pasitvirtino, – laikina. Šiuo metu jokiame realybės šou tikrai nedalyvaučiau”.
Televizijos vaikinas beveik nežiūri: anot Dominyko, pagrindinis komercinių televizijų tikslas – pinigai, o jis rodomose laidose pasigenda dvasinių, laiko patikrintų vertybių. “Dėl laiko stokos miegu mažai, todėl, radęs laisvesnę minutę, stengiuosi atsigriebti – miegu kiek telpa”, – šypsosi aktorius.
Vasarą – autostopu aplink Lietuvą
“Vasarą keliavau po Lietuvą autostopu, traukiniais. Vieną dieną nusprendžiau atsipalaiduoti, tada susikroviau daiktus ir išvykau į Kauną. Vėliau pamaniau, jog dar niekada nebuvau Druskininkuose, todėl iš Kauno vykau tiesiai ten”. Linksmai nusijuokęs, jaunuolis tęsė: “Kur papūsdavo, ten ir traukdavau”.
Teatras – tai magija
“Teatras turi magišką galią. Galiu sakyti, kad ne aš pasirinkau teatrą, o jis mane”. Jaunajam aktoriui negaila laiko, kurį jis praleidžia vaidindamas ir dainuodamas. Paklaustas, ar dėl to nepyksta draugai ar mergina, vaikinas atsakė: “Šiuo metu merginos neturiu. Su drauge išsiskyrėme, nes nesutapo mūsų interesai. Tiesą pasakius, merginos neieškau. Nesuprantu tokių kvailysčių, kaip “kabinimas” ir pan. Aš tiesiog plaukiu pasroviui ir žinau, kad likimas viską sustato į vietas taip, kaip ir turi būti. Nieko nėra nereikšmingo”.
Monika Sereikaitė
