Mokslininkai, stebintys žemės plutos judėjimą Antarktyje, pranešė aptikę “dainuojantį” ledkalnį.
Jo skleidžiamų garsų dažnis siekia vos 0,5 herco, todėl žmonėms nėra girdimas, tačiau pakeitus dažnį garsas primena bičių spiečių arba instrumentus derinantį orkestrą, teigia mokslininkai.
Vokietijos Alfredo Vegnerio (Alfred Wegener) poliarinių tyrimų institutas paskelbė stebėjimų, atliktų 2002 metais, rezultatus, penktadienį pranešė žurnalas “Science”.
2002-ųjų liepos ir rugpjūčio mėnesiais tyrinėtojai, užregistravę seisminius signalus, pastebėjo labai aiškius nežinomos kilmės garsus. Ieškodami jų šaltinio mokslininkai Antarkties Pietų Atlanto pakrantėje aptiko 50 kilometrų aukščio ir 20 kilometrų pločio ledkalnį. Jis buvo užstrigęs seklumoje ir lėtai slankiojo po ją.
“Ledkalnis priminė upės akmenį. Vanduo skverbiasi pro jo plyšius ir priverčia “uždainuoti”, – sakė mokslininkė Vera Šlindvain (Vera Schlindwein).
“Kinta net garso tonacija. Tai išties primena dainą”, – pridūrė ji.
Reuters-ELTA
