Jauna, sparčiai populiarėjanti atlikėja Dovilė žvaigžde
dar nesijaučia. “Nespėjau apšilti kojų muzikiniame pasaulyje”, – šypsosi mergina.
– Dove, sakyk, nuo ko prasidėjo tavo kelias į žvaigždes. Kieno dėka patekai į sceną, muzikos padangę?
– Nuo mažens domėjausi muzika ir šokiu. Dalyvavau įvairiuose konkursuose. Tapau ne vieno jų laureate (dainuodama džiazą). Netgi grupę buvome įkūrę. Vadinomės “Metafora”. 4 vaikinai ir aš, 14 metų vokalistė. Deja, grupė neilgai gyvavo. Užklupo visų jaunų pradedančių muzikantų problemos. Trūko atsakomybės, neturėjome aparatūros, be to, vietos seniūnija neskyrė jokių patalpų repeticijoms. Į viską daug rimčiau pradėjau žiūrėti po bendro darbo su grupės JBC vaikinais. Jie pakvietė mane įdainuoti su jais bendrą dainą – “Adriano”, kuri vėliau buvo dažnai transliuojama per Lietuvos radijo stotis ir netgi pasiekusi didžiųjų Lietuvos komercinių stočių LT topų viršūnes. Bendras darbas su grupe JBC suvedė mane su žinomu Lietuvoje atlikėju, vadybininku, prodiuseriu Aurelijumi Ščiuka jaunesniuoju, jis taip pat dirba su Povilu Meškėla, JBC, Violeta Riaubiškyte ir kitais žinomais ir vertinamais Lietuvos muzikantais. Jis pasiūlė man kartu dirbti. Lietuvos klausytojus pasiekė pirmas mūsų bendro darbo vaisius – “Leisk mylėti tave”, vėliau buvo kūriniai “Jei nenuvilsi”, “Flying without wings”.
– Ko pati, kaip kylanti žvaigždutė, tikiesi iš muzikos atlikėjo gyvenimo? Galbūt didžiulio populiarumo bei pasisekimo? O gal visai ko kito?
– Tiesiog tikiuosi, kad mano atliekamos dainos ras atgarsį klausytojų širdyse. Populiarumas… Apie tai kalbėti pernelyg anksti. Dabar yra tik darbas, darbas ir dar kartą darbas. Be abejo, reikia ir kruopelytės sėkmės.
– Kiekvienas muzikos atlikėjas siekia idealo. Kokiu žinomu žmogumi – dainininku, atlikėju, šou verslo rykliu pati žaviesi bei jam simpatizuoji?
– Idealų turiu, tačiau nenoriu ko nors išskirti, nes paskui galiu būti lyginama su kuo nors. Nenoriu to… Tiesiog noriu būti savimi. Kiekvienas esame asmenybės, tik ne visi tai atskleidžiame. Atsakysiu taip: žaviuosi profesionalais, kurie visada scenoje atrodo įdomiai ir originaliai.
– Esi labai graži, simpatiška mergina. Vaikinai tikrai dažnai atkreipia į tave dėmesį. Dažniau pasitaiko gerbėjų, kurie žino tave kaip dainininkę ir nori pabendrauti su žvaigžde, ar tiesiog paprastų gerbėjų, kurie bando užkariauti tavo širdelę nuoširdumu?
– Ačiū, ačiū… Atkreipia dėmesį ir tai malonu. Tiesiog minioje stengiuosi neišsiskirti. Nesidarau ryškaus makiažo ir pan. Scena ir gyvenimas – du skirtingi dalykai. Stengiuosi su visais išlikti mandagi, taktiška, korektiška. Tiesiog matau ir jaučiu, kuris žmogus yra nuoširdus, o kuris su kauke. Turbūt turiu gerą vidinį balsą, kuris man retkarčiais ką nors pakužda.
– Apskritai ar jau esi atpažįstama praeivių? Kokių komentarų tenka susilaukti iš aplinkinių? Įvardink kelis žvaigždės gyvenimo minusėlius. Galbūt muzikiniame pasaulyje kažkas nerealiai pradeda įgristi?
– Buvo atvejų… Kad ir vakar parduotuvėje. Žiūrėjo žiūrėjo vienas vaikinas į mane, o paskui kad sušuks ant visos parduotuvės: “O čia jūs. Iš karto nepažinau, mačiau jus šeštadienį per televizorių!” Nelabai smagiai tada pasijutau. O muzikiniame pasaulyje visgi dar nespėjau apšilti kojų, tai dar viskas be galo įdomu. Neigiamų dalykų dar kol kas nejaučiu, tačiau manau, kad esu psichologiškai tam pasiruošusi. Turėti mažiau laisvo laiko ir privatumo.
– Ko palinkėtumei ar tiesiog patartumei kitiems gabiems ir talentingiems žmonėms, jaunuoliams, siekiantiems prasimušti “muzikos virtuvėje”? Galbūt turi savo išskirtinio bei klausytojų širdis kaustančio žavesio paslaptėlę?
– Galiu tik palinkėti, nes patarinėti kol kas tokiais klausimais neturiu kompetencijos. Užsispyrimo ir daug daug darbo, o visa kita ateis savo laiku, savaime. Visada reikia laukti tam tikro momento, kai jau žinai, kad esi tikrai tam pasirengęs. Visoms savo atliekamoms dainoms atiduodu dalį savęs, dalį savo širdies.
– Kaip sekasi sutarti su muzikos scenos senbuviais? Ar pati kaip debiutantė sulauki nuoširdžių “žvaigždūnų” patarimų bei pagalbos muzikos klausimais?
– Sutariame normaliai. Tačiau kartais jaučiu, kaip mane kaitina kitų atlikėjų kritiški žvilgsniai. Scenoje esi naujokas ir turi tai praeiti. Patarimais scenos senbuviai nesišvaisto, tačiau aš pati juos stebiu ir atsirenku, kas gerai, o kas blogai. Daugiausia patarimų gaunu iš savo prodiuserio bei jo aplinkoje dirbančių dainininkų ir muzikantų.
– Sakyk, ar nevilioja šiek tiek platesnio masto scena – tokia kaip Eurovizijos ar pan.? Ką pati manai apie tokio pobūdžio atrankas?
– Esu apsisprendimo kryžkelėje, bet širdis vis dėlto linksta į tai, kad dalyvausiu atrankoje. Turime tikrai gan įdomią jaunatvišką dainą, kurią parašė mano vaikystės draugas Ugnius Vaitiekus (šiuo metu jis gyvena JAV ir studijuoja muzikiniame koledže). Didelių vilčių su ta atranka nesieju, kadangi yra atlikėjų, kurie jau metų metus siekia atstovauti Lietuvai Eurovizijos konkurse (pvz., V.Riaubiškytė, R.Ščiogolevaitė), ir, manau, jie yra to nusipelnę. Jei dalyvausiu atrankoje – padarysiu viską, kad mano pasirodymas paliktų gerą įspūdį. Pasistengsiu dėl to.
– Kaip stengiesi įveikti scenos baimę bei jaudulį? O galbūt tau tai tiesiog svetima?
– Jaudinuosi prieš kiekvieną pasirodymą, nors gal to ir nesimato. Iš patirties žinau, kad jei nesijaudinsiu iki pasirodymo, nesusikoncentruosiu, tai pasirodymo metu padaryta klaidelė mane gali išmušti iš vėžių. Po pirmos dainos dingsta jaudulys, matai žmones, kurie tavęs klauso, ir tada jau viskas vyksta savaime.
Kalbėjosi Reda Osteikaitė
