Nors vis dažniau ką tik žiedus sumainę jaunavedžiai „medaus mėnesį“ atideda „geresniems laikams“ ar sutrumpina jį iki medaus savaitės ar savaitgalio, savu laiku jaunavedžiai išties buvo linkę kuo ilgiau džiaugtis vienas kitu. Ši tradicija „atkeliavo“ iš Šiaurės Europos tautų. Anksčiau Skandinavijos šalyse buvo ypač populiarus stiprus alkoholinis gėrimas midus, kuris buvo daromas iš vandens, medaus ir mielių. Midaus ypač daug būdavo vykstant vestuvėms. Šio gėrimo ir alaus ant stalo turėdavo nepritrūkti iki pat vestuvių pabaigos – tol, kol pasikeičia mėnulio fazė. Pasitaikydavo, kad, laikantis tokių papročių, vestuvės kartais tęsdavosi net visą mėnesį. Tačiau net ir tokiu atveju alaus ir midaus neturėdavo pritrūkti, mat tai reikštų, kad šeimai nesiseks. Midus buvo pasirinktas neatsitiktinai. Tuo metu buvo tikima, kad midus ir medus skatina moters vaisingumą. Be to, buvo manoma, kad, jei medaus bus daug valgoma ir midaus daug geriama, moteris gimdys sūnus. O kadangi vaišinimasis midumi vyko ir po tuoktuvių, ilgainiui šis laikotarpis imtas vadinti „medaus mėnesiu“. Dabartinę reikšmę – kaip jaunosios poros meilės mėnesio – ši tradicija pelnė gerokai vėliau.
“Sala.lt”
