Norėdama įvertinti buhalterinių kompiuterinių programų
rinkos potencialą regione, Panevėžio informacinių technologijų (IT) bendrovė
LITS gruodį atliko didelio masto tyrimą Aukštaitijoje. Tačiau mažas
respondentų aktyvumas dar kartą patvirtino, kad regiono organizacijoms nedaug
rūpi šiuolaikinių IT priemonių taikymas veikloje.
LITS direktorius Remigijus Kuliešius sakė, kad pagrindinis atlikto tyrimo uždavinys – nustatyti, kiek įmonių yra diegusių kompiuterines apskaitos programas. Pasak R.Kuliešiaus, jo vadovaujamą firmą pirmiausia domina būtent ši programinės įrangos grupė, nes viena iš LITS veiklos sričių – platinti Vilniaus kompanijos gaminamas buhalterines, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos programas.
Anketos buvo išsiųstos į Panevėžį, Pasvalį, Biržus, Rokiškį, Kupiškį ir tų miestų rajonus. Pasak R.Kuliešiaus, klausimai buvo pateikti daugiau kaip 5200 organizacijų – verslo įmonėms ir valstybinėms įstaigoms.
“Padarėme paprastą anketą, kad jas pildydami žmonės nevargtų. Tačiau keista, jog į nesunkius klausimus panoro atsakyti tik nedidelė dalis apklaustųjų”, – sakė R.Kuliešius.
Jo manymu, tai parodo, kad daugumai įmonių arba visiškai nerūpi apskaitos kompiuterizavimas, arba joms tiesiog trūksta šios srities žinių. Paskatinti respondentų aktyvumą nepadėjo ir tai, kad LITS paskelbė akciją apklaustiesiems – buvo įsteigtas prizas, laimėtojas buvo išrinktas burtais.
Nors mažai žmonių panoro atsakyti į anketos klausimus, loterija įvyko. Vertingo prizo laimėtoju tapo Panevėžio specialioji internatinė mokykla. Pasak R.Kuliešiaus, jai LITS padovanojo kompiuterinę programą, kainuojančią daugiau nei 1200 litų.
“Apklaustųjų pasyvumas mūsų nenuvylė. Panašių apklausų bus ir ateityje”, – sakė LITS vadovas.
Regionas nebėra kaimas
Atlikta apklausa padėjo bendrovei sudaryti tam tikrą nuomonę apie regiono rinką. LITS gavo ir tiesioginės naudos – firma sužinojo apie Aukštaitijos potencialius vartotojus, kurie ateityje gali tapti jos klientais.
“Įsitikinome, kad dauguma jau kompiuterizavo buhalterinę apskaitą. Tiesa, Aukštaitijos dar yra mažų įmonių, kurios apsieina be kompiuterių ir buhalteriją tvarko senais metodais”, – sakė R.Kuliešius.
Pasak jo, įmonių apskaitos sistemų kompiuterizavimas šalyje prasidėjo dar 1990-ųjų pradžioje. Kaip ir kita programinė įranga, nuo to laiko apskaitos programos smarkiai pasikeitė. Dabartinėje IT rinkoje programų kaina priklauso nuo jų galimybių automatizuotai atlikti apskaitos operacijas. Dabar didžiausią pasiūlą turi pigesnės ir turinčios mažiau galimybių apskaitos programos.
“Kurią programą diegti, kompanijos dažnai renkasi pagal kainą, o ne pagal poreikį. Kai kurios firmos gaili pinigų, jų vadovai nesusimąsto apie kitas išlaidas, kurių bus, jei neįdiegs reikalingos programos”, – teigė R.Kuliešius.
Jis pažymėjo, kad Aukštaitijoje verslo atstovai po truputį suprato IT taikymo kasdienėje veikloje naudą. “Mūsų regionas jau nebėra kaimas. Įmonių supratimas apie šios srities svarbą auga”, – sakė LITS vadovas.
Verslo plėtros stabdžiai
R.Kuliešius teigė, kad IT verslas yra ypatinga sritis. Ji mažiau vertinama, kai šalies ekonomikoje darbo jėga yra pigi, o rinka nėra imli.
“Poreikis investuoti į IT atsiranda tada, kai pabrangsta darbo jėga, o rinka yra atsigavusi. Kadangi šios tendencijos pastaruoju metu ryškėja Lietuvoje, IT verslas turi geras plėtros perspektyvas”, – kalbėjo R.Kuliešius.
Nepaisant vėluojančių ateities galimybių IT kompanijos susiduria su veiksniais, stabdančiais šio verslo sektoriaus augimą regione. Visų pirma jaučiamas kvalifikuotų programuotojų stygius. “Mums reikia programuotojų, mes jų ieškome, bet nerandame”, – teigė LITS direktorius.
Anot jo, ši liūdna situacija iš dalies yra Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą pasekmė. Atsivėrus sienai į Vakarus, geriausi specialistai pasirenka dirbti svetur – jie gauna daug geriau mokamus darbus.
“Deja, pas mus vyrauja “išsigimęs” specialistų vertinimas – kad ir kaip būtų gaila, Lietuvoje nekvalifikuoti darbuotojai uždirba daugiau nei kvalifikuoti”, – sakė R.Kuliešius.
Dar vienas minusas yra tai, kad užsakovai dažnai renkasi pagal kainą, o ne pagal kokybę, todėl IT bendrovės netenka dalies potencialių užsakymų. Rinkos vartotojai pasirenka paslaugas, kurias teikia turintys žemesnę kvalifikaciją arba neprofesionalūs asmenys. Nieko nuostabaus, nes, pavyzdžiui, vidutinė profesionalo sukurta interneto svetainė kainuoja apie 2500 litų, o koks nors studentas sutiks ją padaryti ir už 1000 litų.
Palyginti su Vakarų Europos įkainiais, šios sumos atrodo kaip anekdotas. Ten už vidutinę interneto svetainę užsakovams tenka pakloti daugiau nei 10 tūkst. eurų. Panevėžio regione kol kas apie tokias kainas negalima net svajoti. Ši padėtis, R.Kuliešiaus manymu, pasikeis negreitai.
“Mūsų visuomenei reikia daugiau žinių apie informacinių technologijų svarbą. Dar daug vandens nutekės, kol Panevėžyje ir regione jos bus itin vertinamos, nes, kaip matome, verslo potencialas kaupiasi Vilniuje. Ten pasikeitimai pastebimi jau dabar – įmonės perka IT produktus už dešimtis tūkstančių litų”, – sakė jis.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
