Specialistai ragina sugriežtinti baudžiamuosius įstatymus
ir kai kuriuos kompiuterių įsilaužėlių veiksmus prilyginti sunkiems
nusikaltimams, padidinti tokius nusikaltimus tiriančių pareigūnų būrį ir imtis nuolatinės prevencinės informacinių sistemų patikros.
Taip tikimasi apsisaugoti nuo įvairių nusikaltimų virtualioje erdvėje, visų pirma susijusių su elektronine bankininkyste ir asmens duomenimis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko iniciatyva antradienį buvo surengtas parlamento, teisėsaugos institucijų ir bankų atstovų pasitarimas, kaip apsisaugoti nuo elektroninėje erdvėje vykdomų nusikaltimų.
Pasak A. Sadecko, mūsų šalis kol kas nėra tinkamai pasirengusi kovoti su šia modernių laikų problema, keliančia nemažą grėsmę nacionaliniam saugumui. “Resursų prasme – žmogiškųjų, intelektualinių, technologinių – mes dar nepasivejame to lygio, kurio reikalaujama”, – po posėdžio žurnalistams teigė parlamentaras.
Tiek bankų, tiek teisėsaugos institucijų atstovai skundėsi, jog kompiuterių įsilaužėlių veiksmai iki šiol nelaikomi sunkiu nusikaltimu arba apskritai neapibrėžti baudžiamuosiuose įstatymuose. Antai už įsilaužimą į interneto svetainę ir asmens duomenų rinkimą, priešingai nei už jų panaudojimą, negresia baudžiamoji atsakomybė.
Dėl tokio teisinio reguliavimo pareigūnai negali taikyti operatyvinių priemonių prieš kompiuterių įsilaužėlius.
Anot Generalinės prokuratūros Ikiteisminių tyrimų kontrolės skyriaus prokuroro Simono Slapšinsko, už tam tikras kompiuterių įsilaužėlių veikas turėtų būti numatyta griežtesnė atsakomybė. Pavyzdžiui, JAV asmens identifikavimo duomenų rinkimas laikomas sunkiu nusikaltimu.
Pagal mūsų šalies įstatymus laisvės atėmimas iki 2 metų už informacinių sistemų darbo sutrikdymą arba apsaugos sistemų pažeidimą gresia tik jei padaroma didelė žala.
A. Sadeckas apgailestavo, kad įstatymuose neišskirti nusikaltimai prieš strateginių įmonių ir bankų informacines sistemas, kurie esą gali turėti rimtų pasekmių.
Kaip teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Rimantas Busila, elektroninės bankininkystės paslaugų rinka sparčiai plečiasi, taigi didėja ir galimų grėsmių mastai. Bandymų įsilaužti į kompiuterių sistemas skaičius per metus išaugo 200 proc. Pernai pareigūnai užfiksavo 22 tokius įsilaužimus, o vien per penkis pirmuosius šių metų mėnesius – 44.
“Bankams tai kelia nerimą”, – teigė R. Busila. Pasak jo, “nėra normalu, kad tokie nusikaltimai traktuojami kaip lengvi nusikaltimai, nors prognozuotinos pasekmės gali būti didelės”.
Bankų prašymu šiemet buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl įsilaužimų į kompiuterių sistemas, tačiau pareigūnai jų nekomentuoja. Tiesa, tvirtinama, kad nelegaliai surinkta informacija nė karto nebuvo panaudota finansiniams nusikaltimams įvykdyti.
Savo ruožtu teisėsaugos institucijų atstovai apgailestavo, kad trūksta kvalifikuotų pareigūnų nusikaltimams elektroninėje erdvėje tirti ir prevencijai vykdyti. Vadinamajame Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriuje šiuo metu dirba penki žmonės. “Nemanau, kad ateityje tiek žmonių pakaks”, – per pasitarimą teigė skyriaus viršininkas Markas Marcinkevičius.
Anot jo, darbą sunkina šių nusikaltimų specifika. Mat kompiuterių įsilaužėliai turi nemažai žinių, nusikaltimus gali atlikti iš bet kurios pasaulio vietos ir sukelti pragaištingų padarinių. Jų patiriama rizika menka, o pelnas sėkmės atveju nemažas.
Pareigūnai ir bankininkai taip pat pabrėžė būtinybę sukurti specialią tarnybą, kuri nuolat profilaktiškai tikrintų informacines sistemas ir gaudytų įsilaužėlius. Be to, ji turėtų informuoti gyventojus apie galimas grėsmes jų turtui, mat iki šiol tuo esą užsiima tik patys bankai.
Lietuvos bankų interneto svetainėse pavedimus ir kitas operacijas jau gali atlikti daugiau nei milijonas vartotojų, arba 1,4 karto daugiau nei prieš metus (708,8 tūkst.).
Remiantis SEB Vilniaus banko Elektroninės bankininkystės departamento direktoriaus Pauliaus Kriščiūno pateiktais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo atlikta 26,7 mln. kredito ir debeto pervedimų. 18 mln. iš jų buvo atlikti elektroniniu būdu. 2004 metų antrąjį pusmetį šie skaičiai siekė atitinkamai 25,9 mln. ir 14,8 mln.
Gerokai išaugo ir elektroninėje erdvėje cirkuliuojančios pinigų sumos – nuo 150 mlrd. litų iki 181 mlrd. litų.
Specialistų teigimu, elektroninėje erdvėje populiariausios trys nusikaltimų rūšys: tam tikroje kompiuterių sistemoje esančios informacijos surinkimas, vadinamieji “fishing” (angl. “žvejyba”) – internetu siunčiami neva bankų prašymai suvesti atpažinimo kodus ir bandymai užkimšti informacines sistemas.
Pastarųjų atakų, kurios gali būti nukreiptos ne tik prieš bankus, bet ir prieš kitas institucijas, Lietuvoje esą kol kas nepasitaikė, tačiau jų jau neišvengta Estijoje.
P. Kriščiūno teigimu, patys bankai į savo informacinių sistemų saugumą – programinę įrangą, darbuotojų apmokymus – kasmet investuoja bent po 8-10 mln. litų.
Antradienio pasitarime buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri per mėnesį turėtų pateikti pasiūlymus, kaip geriau kovoti su elektroninėje erdvėje vykdomais nusikaltimais.
ELTA
