Jau šį sekmadienį Panevėžyje nuaidės Užgavėnių šurmulys – miestiečiai rinksis varyti įsismarkavusios žiemos ir pasitikti pavasario.
Tačiau daliai gyventojų ši šventė kelia ne džiugesį, o skaudžius prisiminimus.
Romų bendruomenės atstovai ragina atsisakyti tautines mažumas žeidžiančių personažų, kad Užgavėnių šventė netaptų skatinančia neapykantą.
Etnologų teigimu, Užgavėnėse ir nebuvo siekiama išjuokti konkrečių tautų. Kitataučiai būdavo kviečiami, kad padėtų išvyti žiemą.
Romas, žydas – ne personažai
Panevėžio romų bendruomenės vadovė Rasma Pažemeckaitė atvirai kalba apie tai, kad jai Užgavėnės nėra šventė, o jos kai kurie atributai ir personažai, siejami su tam tikromis tautomis, nėra tik nekaltas folkloras ar humoras.
Pasak Rasmos, tai yra simbolinė smurto forma, o tokie veiksmai normalizuoja nepagarbą, stiprina stereotipus ir prisideda prie neapykantos kultūros.
„Romas, žydas – tai nėra personažai, kaukės ar simboliai pramogai. Tai yra tautos, turinčios savo istoriją, kultūrą, tradicijas ir vertybes. Už šių žodžių – tikri žmonės, šeimos ir bendruomenės“, – pabrėžia ji.
Romų bendruomenės vadovės teigimu, istorija aiškiai parodė, kad neapykanta prasideda nuo žodžių ir vaizdinių.
„Kai vieną grupę leidžiama vaizduoti kaip menkesnę ar pajuokos objektą, tai tampa pavojingu precedentu visai visuomenei“, – sako R. Pažemeckaitė.
Panevėžio romų bendruomenės vadovė akcentuoja, kad kritikuoti galima idėjas, sprendimus ar konkrečius veiksmus, tačiau tautos ar žmonių žeminimas dėl jų kilmės neturi būti toleruojamas.
„Pagarba kitam žmogui nepriklausomai nuo jo tautybės yra brandžios, stiprios ir sąmoningos visuomenės pagrindas. Jei norime gyventi pagarboje, pagarbą turime rodyti ir patys“, – pabrėžia ji.
Skaudus prisiminimas
R. Pažemeckaitė neslepia, kad jos požiūrį formavo ir asmeninės patirtys.
Anot jos, vaikystės žiemos palydų šventės jau niekada nebeišsitrins iš atminties.
„Pamenu, kai vaikystėje per Užgavėnes į mūsų namų duris pasibeldė persirengėliai vaikai, nuo durų iki durų keliaujantys su dainele: „Mes čigonai iš Dembavos norim blynų ir kakavos.“ Galite įsivaizduoti, kaip jie išsigando, kai duris atidarė mano mama „čigonka“. Tie vaikai klykdami išbėgo“, – pasakoja R. Pažemeckaitė.
Pasak jos, taip atsitiko tik todėl, kad vaikai nuolat buvo gąsdinami romais.
„O jei mes apverstume situaciją, kad šią šventę švenčia romai arba žydai, tik per ją persirengia lietuviais?“ – klausia pašnekovė.
Sieks uždrausti deginti Morę
R. Pažemeckaitės nuomone, per Užgavėnes reikėtų atsisakyti ne tik žydų, čigonų personažų, bet ir tradicijos deginti Morę.
Jos akimis, tai irgi yra viena iš smurto formų. Ir šio klausimo panevėžietė neketina palikti nuošalyje – žada kreiptis į Švietimo bei Teisingumo ministerijas.
„Kovosiu lygiai taip pat, kaip kovojau, kad mano pase būtų įrašyta, kad esu romė, o ne čigonė. Eisiu iki galo, kad Užgavėnių šventėje neliktų nei Morės, nei romo, nei žydo ir kitų stigmų“, – sako ji.
Pasak R. Pažemeckaitės, kažkada ant laužo buvo deginamos raganos, bet Morės deginimas – toks pat smurtas. Ir visa tai stebi vaikai, kuriuos suaugusieji turėtų apsaugoti nuo bet kokio smurto apraiškų.
„Kodėl moterų deginimai uždrausti prieš šimtus metų, bet labai panaši tradicija per Užgavėnes vis dėlto liko? Kokia šventė yra deginti kitą? Vaikus turime mokyti empatijos, o ne skatinti tokių baisių dalykų. Man tai primena holokaustą. Manau, reikėtų klausti visos visuomenės, ko neturėtų likti per Užgavėnes, kad visi nesiskaudintų ir visiems būtų gera bei patogu“, – kalba Panevėžio romų lyderė.
Užgavėnės be diskriminacijos
Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Istvanas Kvik savo socialiniame tinkle taip pat išplatino viešą kreipimąsi dėl Užgavėnių tradicijų.
„Taip pat noriu aiškiai pasakyti: romas nėra personažas, kaukė ar persirengimo idėja. Romai yra tauta, turinti savo kultūrą, istoriją, kalbą ir vertybes, o ne folklorinis ar karikatūrinis įvaizdis.
Romai Lietuvoje gyvena daugiau nei 500 metų. Mes esame visaverčiai Lietuvos piliečiai, prisidedantys prie valstybės kūrimo, jos kultūrinio ir socialinio gyvenimo. Mūsų tapatybė nėra pramoga ar šventinis atributas.
Kviečiu švęsti Užgavėnes kūrybiškai, pagarbiai ir be stereotipų, nekurstant neapykantos ir neįtvirtinant diskriminacinių vaizdinių. Tik pagarba vieni kitiems leidžia kurti atvirą, teisingą ir įtraukią visuomenę“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo I. Kvik.
„Eisiu iki galo, kad Užgavėnių šventėje neliktų nei Morės, nei romo, nei žydo ir kitų stigmų.“
R. Pažemeckaitė
Kvietėsi padėti išvyti žiemą
Panevėžio rajono Upytės tradicinio amatų centro vadovė, etnologė Aušra Sidorovienė atkreipia dėmesį į istorinį Užgavėnių kontekstą.
Pasak jos, etnologų tyrimai rodo, kad anksčiau jose nebuvo akcentuojama konkreti tautybė – kalbėta apie kitoniškumą, apie „ne mūsų krašto žmogų“, tad į šventę buvo kviečiami žydai, romai, vengrai bei kiti kitataučiai.
„Kad galėtume kovoti su negerumais, tarsi vien savų neužtenka, reikia pagalbos iš šalies, reikia prisikviesti žmonių iš kito krašto. Bet mūsų aukštaitiškoje tradicijoje vyrauja daugiau zoomorfinės kaukės – įvairiausi gyvuliukai, kurie padeda išvaryti žiemą“, – aiškina ji.
Pagarba kito krašto kultūrai
Anot etnologės, Užgavėnės visada buvo ir nūdienos aktualijų išjuokimo, užaštrinimo momentas.
Ji pabrėžia, kad vienas iš Užgavėnių tikslų – pajuokti politines aktualijas, valdžios trūkumus, nelabai gerus žmonių santykius ar ydas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia siekio sumenkinti ar pašiepti tam tikros tautos atstovus.
„Atvirkščiai, parodoma, kad kitataučiai, atvykėliai iš kito krašto yra labai svarbūs, nes be jų pagalbos nepavyks išvyti žiemos ir kitų negerovių. Tai kaip tik yra pagarba kito krašto kultūrai“, – teigia A. Sidorovienė.
Pasak pašnekovės, kultūros centrų darbuotojai stengiasi atsižvelgti į romų bendruomenės išsakytas mintis ir ragina rinktis gyvulinės kilmės ar mitologines kaukes – meškas, gerves, ožius, velniukus, vestuvininkų personažus.
Vyrams – rengtis moteriškomis, moterims – vyriškomis būtybėmis, taip atskleidžiant kitoniškumą, bet neaštrinant jautrių temų.
„Kiekviena karta kuria savą tradiciją, atneša į Užgavėnių šventę savo matymą“, – sako A. Sidorovienė.
Švęs poniškai
Panevėžio kultūros centro direktorė Judita Kačinskaitė teigia, kad Aukštaitijos sostinėje jau kelerius metus Užgavėnės švenčiamos be personažų, kurie kažkam gali sukelti neigiamų išgyvenimų.
Ir šį sekmadienį panevėžiečius į karnavalą Kultūros centro prieigose kvies Čičinskas.
„Jau antri metai organizuojame aristokratiškas Užgavėnes, kur veikia tik ponai, panelės ir bajorai. Taip pat dalyvauja ožkos, velniai, avytės ar vestuvininkai. Tai darėme sąmoningai, atkreipdami dėmesį į kai kurių tautinių bendruomenių susirūpinimą, kad personažais jos nenori būti“, – paaiškina Kultūros centro direktorė.
Anot jos, nelikus kitų tautų personažų, šventės kokybė nenukenčia.
„Juk Užgavėnių tikslas yra ne išjuokti ar pašiepti kurią nors bendruomenę, o išvyti žiemą“, – pabrėžia J. Kačinskaitė.
