Seimas sutiko praplėsti priekabiavimo sąvoką, kad ji apimtų ne tik seksualinį priekabiavimą, bet ir bet kokią diskriminaciją dėl lyties. Antradienį už tai įtvirtinančią naują Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo redakciją balsavo 90, susilaikė 1 parlamentaras. Liberaldemokratė Ona Valiukevičiūtė pasiūlė šiame įstatyme įtvirtinti “priekabiavimo” sąvoką. Tai – nepageidaujamas elgesys, kai dėl lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas žmogaus orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
O. Valiukevičiūtės tvirtinimu, ši įstatymo pataisa rengta pagal lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės pageidavimus. Iki šiol įstatymas apibrėžė tik seksualinį priekabiavimą: tai – užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. Pagal naują įstatymo redakciją elgesys gali būti įvardintas kaip seksualinis priekabiavimas ir tada, kai asmenų nesieja kokie nors santykiai, tačiau “kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką”.
Dažnai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, kreipiasi asmenys, dažniau moterys, patyrusios darbdavių ar bendradarbių neseksualinį priekabiavimą dėl lyties, pasireiškiantį jų įžeidinėjimu, žeminimu. Taip pat į tarnybą kreipiasi asmenys, kurie skundžiasi, kad darbdavys pats tiesiogiai neapribojo jų teisių dėl lyties, bet davė nurodymą savo pavaldiniui atlikti tokius veiksmus, dėl kurių žmogus atsidūrė blogesnėje padėtyje nei kiti.
Dėl tokio elgesio diskriminuojamas žmogus praranda gebėjimą normaliai vykdyti savo darbines funkcijas ir sukuriama baugi bei priešiška darbo aplinka. Įstatyme taip pat numatyta teisė lygių galimybių kontrolieriui sujungti kelis su tuo pačiu dalyku susijusius skundus į vieną ar jį nutraukti pareiškėjui ir pažeidėjui susitaikius. Be to, įstatymu įtvirtinta fizinių asmenų pareiga lygių galimybių kontrolieriui suteikti naudingą informaciją apie tiriamą diskriminacijos faktą. Pagal šiuo metu galiojantį Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą pareigą teikti informaciją turi tik juridiniai asmenys.
Tiesa, Seimo kanceliarijos teisininkai buvo nurodę, kad privatūs fiziniai asmenys pagal Konstituciją negali būti verčiami pateikti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, todėl galima įteisinti ne reikalavimą, o prašymą kontrolieriui suteikti reikalingą informaciją.
Tačiau Seimas nusprendė palikti pataisų iniciatorių pasiūlytą formuluotę.
ELTA
