Žydų mokslininkas bando nuginčyti populiarų įsitikinimą,
kad Jėzus ant kryžiaus mirė netekęs daug kraujo, ir kaip mirties priežastį
įvardija medicininį sutrikimą, kuris mūsų laikais siejamas su ilgomis kelionėmis lėktuvu.
Profesorius Bendžaminas Breneris (Benjamin Brenner) “Trombozės ir hemostazės” žurnale rašo, jog Jėzaus mirtį, kuri, daugelio nuomone, ištiko po nukryžiavimo praslinkus trims šešioms valandoms, galėjo sukelti kraujo krešulys, kuris pasiekė jo plaučius.
Tokias plaučių embolijas (kraujagyslės užsikimšimai – ELTA), sukeliančias staigią mirtį, gali sukelti ilgas nejudrumas, daugybinė trauma ir dehidratacija, teigia Rambanos medicinos centro Haifoje mokslininkas B. Breneris.
“Tai puikiai tinka Jėzaus būsenai ir tikriausiai buvo pagrindinė jo mirties ant kryžiaus priežastis”, – rašoma straipsnyje, kuris paremtas religiniais ir medicininiais tekstais.
1986 m. Amerikos medicinos draugijos žurnale išspausdintame moksliniame darbe užsiminta, kad Jėzus galėjo patirti kraujo trombą, tačiau prieita prie išvados, kad jis mirė netekęs daug kraujo.
Tačiau B. Breneris tvirtina, kad kraujo krešėjimo tyrimuose per pastaruosius du dešimtmečius pasiekta daug pažangos.
Anot jo, naujausi mokslo tyrimai įrodo ryšį tarp keleivių nejudrumo ilgų skrydžių metu ir kraujagyslių trombozės, populiariai vadinamos “ekonominės klasės sindromu”, kada gali atsirasti galimai mirtini kraujo krešuliai, dažniausiai silpnesnėse kojose.
B. Breneris pastebėjo, kad prieš nukryžiavimą Jėzus buvo išplaktas rimbu, tačiau jis priėjo išvadą, kad kraujo netekimas savaime negalėjo sukelti mirties.
Mokslininko teigimu, Jėzus, žydas iš dabartinio šiaurinio Izraelio, galėjo turėti padidėjusią mirtino kraujo krešulio riziką.
Trombofilija, retai pasitaikanti būklė, kuomet kraujas turi didesnį polinkį krešėti, yra būdinga vietiniams galilėjiečiams, rašo mokslininkas.
Reuters-ELTA
