Iš Čekijos į Lietuvos zoologijos sodą atvyko du nauji
gyventojai – maždaug 20 metų nykštukinio begemoto patelė ir metų dar neturintis avijautis.
Begemotė vardu Vanda į Kauną atvežta iš Usti nad Labem zoologijos sodo pagal Europos nykstančių gyvūnų veisimo programos koordinatoriaus rekomendaciją. Ji taps pora čia gyvenančiam patinui Klopsui.
Vanda jau yra turėjusi ne vieną palikuonį, tačiau ankstesnis jos “sutuoktinis” krito, begemotė liko vieniša. Taigi čekai nusprendė padovanoti ją Lietuvai. Iki atvykstant Vandai, zoologijos sode Kaune gyveno du nykštukiniai begemotai – Klopsas ir jo dukra Šešupė.
Zoologijos sodo darbuotojų teigimu, tik paleidus Vandą už pertvaros šalia Klopso, jie atsistojo vienas priešais kitą, suglaudė nosytes ir ilgai sveikino vienas kitą plačiai išžiodami žabtus.
Laisvėje šie begemotai yra paplitę drėgnose Vakarų Afrikos džiunglėse, labai mėgsta pelkėtas vietas. Nykštukiniai begemotai laikosi pavieniui ir gyvena gana ribotoje teritorijoje, jie yra žolėdžiai, mėgsta vaisius, daržoves ir baltą duoną.
Šie gyvūnai lytiškai subręsta būdami 4-5 metų. Patelės nėštumas trunka apie 200 parų, gimsta tik vienas jauniklis. Nykštukiniams begemotams gresia išnykimas, nes naikinama jų gyvenamoji aplinka – drėgnos džiunglės ir pelkės. Nykštukiniai begemotai įtraukti į Tarptautinę raudonąją knygą
Antrasis Lietuvos zoologijos sodui padovanotas naujakurys – metų dar neturintis avijautis atvyko iš Olomouco zoologijos sodo, kuriame jis gimė 2004 metų birželio 28-ąją. Šis gyvūnas atvažiavo be vardo. Gali būti, jog Olomouco zoologijos sodo garbei Kaune jis bus “pakrikštytas” Olimpu.
Pirmasis avijautis į Kauną atvežtas 1977 metais iš Maskvos zoologijos sodo. Iš viso Lietuvos zoologijos sode yra gyvenę 8 avijaučiai. Paskutinis iš jų – atkeliavęs iš Talino zoologijos sodo – krito 2003 metų pavasarį.
Vieną kartą kauniečiams pavyko išveisti šį gyvūną – 1998 metais gimė patelė vardu Liepa, tačiau ji netrukus buvo iškeista į kitus gyvūnus.
Laisvėje avijaučiai paplitę Kanados šiaurėje, Aliaskoje, Grenlandijoje. Taip pat šie gyvūnų yra Švedijoje bei Norvegijoje. Avijaučiai yra žolėdžiai, patelės nėštumas trunka 8,5 mėnesio, ji atsiveda vieną jauniklį. Tankus avijaučio kailis žiemą saugo jį nuo šalčio, o vasarą gelbsti nuo uodų ir muselių.
XX amžiaus pradžioje laisvėje šių gyvūnų katastrofiškai sumažėjo. Vėliau Grenlandijoje ir Kanadoje buvo įsteigti rezervatai, kur avijaučių bandos po truputį didėjo, ir šiuo metu jiems išnykimas negresia.
ELTA
