Nors turimi duomenys apie Dubingiuose surastų didikų
Radvilų palaikų identiškumą yra hipotetinio pobūdžio, archeologai ir istorikai
vienbalsiai teigia, kad tarp surastų aštuonių žmonių palaikų tikrai yra
kunigaikščio Mikalojaus Radvilos Juodojo, jo žmonos Elžbietos
Šidloveckos-Radvilienės ir Jonušo VI Radvilos palaikai.
Nors didikų kaukolės ir kaulai buvusios Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios vietoje buvo surasti dar praėjusią vasarą, Vilniaus universiteto archeologai šią žinią budriai saugojo, nes nenorėję šios sensacijos pateikti neįsitikinę palaidotųjų tapatybe, kurią dabar vertina beveik šimtu procentų.
Tyrinėtojų teigimu, 1577-1626 m. Dubingiuose neabejotinai palaidoti septyni kunigaikščiai Radvilos – be jau minėtų trijų asmenų, čia ilsisi Mikalojus Radvila Rudasis, jo sūnus ir vaikaitis Mikalojai Radvilos, taip pat Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sobkovna.
Kasinėjimams vadovavusio archeologo dr. Albino Kuncevičiaus teigimu, Dubingių piliavietė yra bene didžiausia Lietuvoje, minima jau nuo XIII amžiaus, o nuo XVI amžiaus čia buvo Radvilų rezidencija. Garsiausią šios giminės šaka, dar vadinama Dubingių-Biržų atšaka, čia turėjo pasistačiusi rūmus ir evangelikų reformatų bažnyčią, kurią XVII amžiaus pradžioje siekė paversti savo giminės mauzoliejumi. 1621 m. Kristupas Radvila suremontavo bažnyčią, sutvarkė jos rūsius ir užsakė septynis sarkofagus savo giminės palaikams. Šių sarkofagų fragmentų – juodo marmuro gabalų su iškaltomis raidėmis – rasta kasinėjant palaidojimus.
Tyrinėtojai neabejoja, kad pačioje garbingiausioje bažnyčios vietoje – centrinėje dalyje po buvusiu altoriumi galėjo būti perlaidoti arba paslėpti tik labai garbingi asmenys. Tarp vyriškos ir moteriškos lyties suaugusių individų nėra nei vaikų palaikų, nei jokių įkapių, o tai, kad palaikai apgraužti žiurkių, rodo juos buvus sarkofage arba kriptoje.
Archeologai remiasi ir istoriniais šaltiniais, kurie nemini apie Dubingiuose palaidotų Radvilų palaikų perlaidojimus kitose Lietuvos vietose.
Pasak Radvilų giminės istorijos tyrinėtojos dr. Raimondos Ragauskienės, kiti šios Radvilų atšakos palaidojimai žinomi Vyžuonose (Utenos rajone) ir Kėdainiuose, o vadinamoji Nesvyžiaus Radvilų atšaka palaidota pačiame Nesvyžiuje, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje.
Dubingiuose rastų palaikų antropologinius tyrimus atlikęs dr. Rimantas Jankauskas sugretino kaukolių nuotraukas su negausia ikonografine medžiaga – išlikusiais Radvilų portretais. Kadangi lyginant nustatyta nemenkų neatitikimų net tarp pačių portretų, istorikai skeptiškai vertina ne visada tikslų portretistų darbą ir mano, kad kaukolių struktūra iš esmės atitinka didikų atvaizdus. Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės tapatybę patvirtino ir gausių gimdymų paliktos žymės dubens kauluose – žinoma, kad Mikalojaus Radvilos Juodojo žmona gimdė devynis kartus. Keturios kaukolės – trijų vyrų ir vienos moters – išoriškai labai panašios, daug žinių teikia ir išlikę ligų, kuriomis Radvilos sirgo, aprašymai.
Surasti palaikai dar tiriami Teismo medicinos institute ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Pasak profesoriaus Alfredo Bumblausko, Radvilų giminė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo antroji pagal svarbą po kunigaikštiškosios Gediminaičių giminės, o pats reikšmingiausias istoriniu požiūriu Radvilų giminės atstovas buvęs Mikalojus Radvila Juodasis.
Identifikavus visus palaikus ir juos sutvarkius, pasak istorikų, jie turėtų būti palaidoti kuo garbingiausiai ten, kur ir buvo surasti, nes būtent Dubingiuose Radvilos norėjo būti palaidoti.
ELTA
