Princesė Diana ir Kenas Varfas. ARCHYVO nuotr.
Kitą rugpjūtį sukaks 20 metų, kai avarijoje Paryžiuje žuvo princesė Diana. Jos mirtis sukrėtė visą pasaulį, o tą tragišką naktį gimusios pirmosios konspiracijos teorijos neišsenka lig šiol. Kas g iš tiesų kaltas dėl Velso princesės mirties? Ar tik jos automobilį persekioję paparacai?
Vienas daugelį metų Dianai buvęs artimas žmogus mano, jog kaltė turėtų gulti ant jos apsaugos pečių: jeigu jie būtų laiku įsikišę, tragedija galbūt nebūtų įvykusi.
Kenas Varfas, buvęs karališkosios apsaugos karininkas, atsistatydino dar 1993-iaisiais. Tačiau, sako sargybinis, jeigu jis ir jo komanda vis dar būtų buvę su princese 1997 metais, tikėtina, būtų galėję ir apsaugoti ją nuo mirties.
„Visų profesionalų iš policijos apsaugos dalinio – vyrų ir moterų – vardu norėčiau pabrėžti, kad nei (asmens sargybinis Trevoras) Risas-Džounsas, nei kiti du mėnesius prieš mirtį Dianą saugoję asmens sargybiniai nebuvo iš mūsų skyriaus“, – rašo K. Varfas savo memuaruose, kurių ištraukas neseniai paskelbė „The Daily Mail“.
„Aš vis dar neturiu žodžių išreikšti savo pyktį tai „asmens sargybinių“ komandai, kuri jos neišsaugojo“, – pridūrė šešerius metus princesę saugojęs vyras.
Paskutinysis Dianos asmens sargybinis Trevoras Risas-Džounsas vienintelis išliko gyvas per siaubingą automobilio avariją, nusinešusią princesės ir jos draugo milijonieriaus Dodžio al Fajedo gyvybes. Neišgyveno ir vairuotojas Anri Polas.
T. Risą-Džounsą buvo pasamdžiusi al Fajedų šeima specialiai Dianos vizitui Paryžiuje. K. Varfas tvirtina, esą jaunas vyras nepraėjo būtino policijos instruktažo ir klaidingai manė, jog paparaciai – „priešas“, kurį jam pavyks pergudrauti.
Be to, kadangi T. Risui-Džounsui mokėjo al Fajedai, jis negalėjo ir žodžio tarti prieš jų norus.
Karalienė Elžbieta II siūlė buvusiai marčiai policijos apsaugą visą parą, tačiau Diana jos atsisakė. Tai, K. Varfo nuomone, pirmiausia ir lėmė saugumo problemas.
Buvęs princesės sargybinis tvirtai tiki, jog T. Risas-Džounsas privalėjo įsikišti matydamas, jog jo darbdavys D. al Fajedas priima rizikingus sprendimus. Pavyzdžiui, kai egiptiečių kilmės turtuolis įsakė A. Polui vairuoti jų automobilį, nors tariamai žinojo jį tą vakarą vartojus alkoholį. Arba kai ragino mersedeso vairuotoją spausti greičio pedalą siekiant atsikratyti paskui mašiną sekančių paparacų.
Tokioje situacijoje, mano K. Varfas, princesės apsaugos komanda turėjo paprašyti Paryžiaus policijos pastiprinimo. O T. Risas-Džounsas – pareikalauti, kad visi, važiuojantieji automobiliu, prisisegtų saugos diržais.
„Remdamasis dešimtmečių darbo policijoje patirtimi, galiu užtikrintai pasakyti, kad Dianos mirtis buvo ne žmogžudystė, o siaubingas nelaimingas atsitikimas, kurio turėjo būti išvengta“, – rašo K. Varfas, įsitikinęs, jog princesė netapo jokio šešėlinio sąmokslo auka ir nebuvo pašalinta, kad „nedarytų gėdos“ karališkajai šeimai.
„Kalti jos draugo padriki veiksmai ir jos asmens sargybinio klaidos“, – konstatuoja jis.
T. Risas-Džounsas yra po priesaika pareiškęs, jog neprisimena lemtingos automobilio avarijos – mersedesui požeminiame eismo tunelyje įsirėžus į pertvaros koloną, jis patyrė sunkią galvos traumą. Tačiau atliekant nelaimės tyrimą jis paliudijo, kad nebuvo patenkintas D. al Fajedo planais tą vakarą, bet jam „nusileido“.
T. Risas-Džounsas irgi yra parašęs prisiminimus apie darbą su princese Diana, kuriuose patvirtino, jog D. al Fajedo tėvas – milijardierius verslininkas Mohamedas al Fajedas kaltino jį dėl avarijos.
K. Varfo kaltinimų T. Risas-Džounsas kol kas nekomentuoja.
