Liukas Besonas. NEWSRU.COM nuotr.
Šį rugsėjį kultinis prancūzų režisierius Liukas Besonas turėjo pradėti kurti juostą apie Rusijos povandeninio laivo „Kurskas“ žūtį. Tačiau dabar filmavimo pradžia atidėta neribotam laikui.
L. Besono kompanijai „EuropaCorp“ iškilo problemų: Rusijos kariškiai atsisako bendradarbiauti su filmavimo grupe.
„Gynybos ministerijos leidimo filmuoti mes vis dar neturime“, – interviu radijui neseniai skundėsi juostos prodiuseris, Rusijos nusipelnęs meno veikėjas Andrejus Sigle. Jo patikinimu, projekto kūrėjai kol kas nesvarsto galimybės perkelti filmavimo darbus į Norvegiją ar kitas valstybes.
Filmo autoriai yra pateikę prašymą gynybos ministerijai susipažinti su archyvo dokumentais, susijusiais su povandeninio laivo „Kurskas“ tragedija 2000-ųjų rugpjūtį. Tačiau išduodant leidimą kilo sunkumų, nes projekte dalyvauja užsienio kinematografininkai, o duomenys apie šį incidentą laikomi valstybės paslaptimi.
Anksčiau skelbta, kad scenarijų filmui pagal Roberto Muro knygą „Laikas mirti“ turėtų rašyti juostos „Išgelbėti eilinį Rajeną“ scenaristas Robertas Rodatas. Britų televizijos žurnalisto knyga buvo išleista antrosioms katastrofos metinėms. Jos autorius teigia papasakojęs tikrą istoriją apie tai, kas nutiko su 118 jūrininkų „Kursko“ įgula. Pavyzdžiui, R. Muras, be kita ko, tvirtina, jog kapitonas leitenantas Dmitrijus Kolesnikovas, rašęs savotišką išgyvenusiųjų dienoraštį pasišviesdamas savo laikrodžio rodyklėmis, ir kiti per sprogimą povandeniniame laive iškart nežuvę įgulos nariai nuskendusiame „Kurske“ išsilaikė kelias dienas. Tačiau Rusijos laivyno vadovybė nesiėmė reikiamų priemonių jūrininkams išgelbėti. O prezidentas Vladimiras Putinas, poste buvęs tik trečią mėnesį, R. Muro nuomonė, išvis nesuvokė, su kokia rimta krize susidūrė. Kita vertus, laivynas jam nesuteikė pakankamai informacijos. Kaltę už „Kursko“ žūtį knygos autorius verčia Rusijos prezidento aplinkai ir Šiaurinio laivyno vadovybei, tad nenuostabu, kad jo kūrinio ekranizacija stringa.
