VERŽLUS. Ne kartą į ekstremalius gyvenimo išbandymus patekęs 44 metų panevėžietis Egidijus Gaidamavičius
susikrovė turtingą patirties kraitį. Veiklumu pasižyminčio vyro biografi joje įrašyta – politikas, verslininkas, mecenatas,
darnios šeimos tėvas.
Per kančias į žvaigždes
E.Gaidamavičius sako,kad atėjo metas atiduoti skolą gimtajam miestui už tai,kad jam, jaunam vaikinui davė pagrindus, suformavo kaip asmenybę.
Daugiau nei dešimtmetį politikoje dalyvaujantis Egidijus Gaidamavičius sako, kad viskam ateina savas laikas. Todėl iš Panevėžio kilęs verslininkas nori su kaupu grąžinti skolą mylimam miestui. Vilniaus universitete vidaus prekybos specialybę įgijęs E. Gaidamavičius Aukštaitijos sostinei padėjo įdiegti energijos taupymo priemones, prisideda prie labdaringos veiklos, remia įvairias iniciatyvas ir vykdo atsakingą socialinę politiką.
E. Gaidamavičius gimė ir užaugo inžinieriaus statybininko ir inžinierėsekonomistės šeimoje. Kartu augo ir dvi jaunesnės sesutės. Vyras neslepia, kad vaikystėje buvo truputį padauža: pakabindavo seseris ant antresolių ir, kol nepadarydavo prisitraukimų, nenukeldavo. Tačiau keisčiausia tai,
kad net ir dabar prisimindamas savo išdaigas jis dėl nieko nesigaili.
„Mokiausi labai gerai, tik elgesys mano buvo keistokas. Dabar mane pavadintų neformatu. Nebuvau chuliganas, bet šunybes krėsdavau. Kaip, matyt, dauguma vaikų. Paskutinėse klasėse vietoj uniformos mokykloje mūvėjau šortus ir dėvėjau šlepetes. Man sekėsi viskas, skindavau laurus fizikos olimpiadose. Visi dalykai man įkandami, tik ne kirčiavimas. Jeigu Jablonskis ir Basanavičius būtų gimę Panevėžyje, tai visi panevėžiečiai už gramatiką turėtų aukščiausius įvertinimus, o visa Lietuva nemokėtų kirčiuoti. Iš tiesų kalbu panevėžietiškai ir neslepiu savo šaknų“, – „Sekundei“ pasakojo E. Gaidamavičius.
Egidijus pradėjo mokytis 11-ojoje vidurinėje („Saulėtekio“ progimnazija), baigė 16-ąją vidurinę mokyklą (Alfonso Lipniūno progimnazija). Vietoje nenustygstantis vaikinas lankė pramoginių šokių pamokas, Muzikos mokyklą, taip pat fizikos mokyklą „Fotonas“.
E.Gaidamavičius ne iš tų žmonių, kurie mėgsta ramų poilsį, priešingai – jis renkasi aktyvią veiklą: medžioklę, sportinį šaudymą, nardymą, keliones, futbolą, krepšinį.
Po pamokų vaikinas lankė tinklinio, dziudo ir karatė treniruotes – mat tuo metu Panevėžį buvo užvaldžiusi sporto manija. Gal ir ne veltui. Lietuviškoje Čikagoje buvo tiesiog privaloma mokėti pastovėti už save ir savo artimuosius. Atskirus mokslus Egidijus išėjo žymiuose miesto kiemuose,
kur buvo labai svarbu laikytis žodžio nepaisant aplinkybių.
„Muzikos mokykloje įgijau pirmąjį išsilavinimą, lankiau chorinį dainavimą, patiko groti akordeonu.
Solfedis buvo ne pati įdomiausia disciplina, atsimenu tik tamsiai mėlyną vadovėlį. Muzika man labai patiko. Kadangi tuo metu mokykla buvo Tulpių kvartale, kiekvieną kartą einant į pamokas vienam ar kartu su draugais reikėdavo įveikti „tulpių“ berniukų ir vyresnių vaikinų gaudynes
bei muštynes, bet, kaip sakoma, per kančias į žvaigždes“, – prisimena panevėžietis.
Atrado nišą
E. Gaidamavičių nuo pat vaikystės lydėjo darbas, laimėjimai ir noras išmokti ko nors naujo. Vasaras jis leisdavo gamykloje – pas mamą arba pas tėtį dirbdavo statybose. Pasak jo, tada niekas nežiūrėjo, ar tau penkiolika, ar aštuoniolika, jaunas vaikinas dirbdavo kaip visi. Po darbo dienos jis krisdavo kaip lapas, o atsikėlęs už gerą darbą rasdavo ledų porciją. Taip statybininkai
atsidėkodavo ne tik už gerą ir lygų su jais darbą, bet ir nematymą, pvz., alaus gamybos subtilybių statybininkų vagonėlyje, kuriame gyvendavo savaitinių komandiruočių metu. Tačiau ilgainiui Egidijus suprato, kad nekvalifikuotas darbas yra menkai atlyginamas.
„Mano mama kaip inžinierė uždirbdavo apie 180 rublių, o aš uždirbdavau vos 56 rublius, lygiai
tiek, kiek kainavo dviratis „Ereliukas“. Vienu metu pas tėvuką per mėnesį pavyko uždirbti 600 rublių. Įsigijau aukščiausios klasės kasetinį stacionarų grotuvą, gerus garsintuvus ir garso stiprintuvą. Jie veikia ir po šiai dienai. Klasika. Kam to reikėjo? Tam, kad kokybiškai galėtume
klausytis muzikos, be to, su draugais mokykloje vedėme diskotekas. Bet mano lūkesčiai buvo gerokai didesni, nusprendžiau, kad reikia mokytis“, – kalbėjo pašnekovas.
Nuo dešimtos klasės Egidijus pradėjo aktyvų prekybos laikotarpį – įkūrė savo verslą ir prekiavo visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje.
„Tuo metu šalyje buvo ekonominė blokada. Ko gero, visi atsimenam didžiules eiles prie degalinių,
degalų trūkumą, o aš atradau sau nišą. Kartu su kolega Algimantu sugalvojom, kaip būtų galima uždirbti iš krizės. Supirkdavom talonus, cigaretes parduodavome kelis kartus brangiau, perpardavinėjom benziną. Iš sukauptų pinigų išvažiavom į Varšuvos turgų, ten uždirbom savo
pirmąjį milijoną zlotais“, – prisimena verslininkas.
E. Gaidamavičius pasakojo, kad tokių kelionių būta ne vienos, po truputį buvo kaupiamas pradinis
kapitalas.
Miestą užvertė prezervatyvais
Panevėžys tikriausiai gerai atsimena 1986-uosius metus, kai į miestą buvo atvežta pirmoji prezervatyvų partija. Tuo metu neįprastomis prekėmis buvo užverstos vos ne visos vaistinės.
Prezervatyvais prekiavo ir Egidijus su draugais. „Tada atsivežėm ir džinsų, ir prezervatyvų. Kelnes išpardavėm per pusvalandį, tačiau prezervatyvų iškaišiojimas truko labai ilgai. Pasirodo,
tai nebuvo paklausi prekė. Supratau, kad prieš tai reikėjo atlikti rinkos tyrimus. Laimė, nuo to karto
nuostolių neliko, bet gal dėl to mieste pradėjo mažėti gyventojų, jaučiuosi truputį kaltas, nors iš kitos pusės tai buvo atrakcija, žmonės daugiau sužinojo apie saugų seksą“, – šypsosi
E. Gaidamavičius.
Kai panevėžietis išvažiavo studijuoti į Vilniaus universitetą, buvo jau gana savarankiškas.
Kaip jis pats sako, prieš stodamas į prekybos ekonomiką neturėjo ką veikti, todėl papildomai išsilaikė geografijos ir fizikos egzaminus. Verslo gyslelę turintis studentas išmaišė visą
tuometę Sovietų Sąjungą, prekiavo ir karoliukais, ir kvepalais, ir moteriška avalyne, ir aišku, lietuviškais garintais džinsais.
„Tada antrą kartą patyriau, jog reikia tirti rinką. Darėme klaidų, bet pinigai vis tiek mus pasiekė. 36–37 dydžio moterišką avalynę vežėme į Rusiją, o ten pagrindiniai batų dydžiai 39–40. Moterys norėdavo pasimatuoti ir per prievartą, šiaip ne taip sukišdavo kojas į mažus batelius. O mes pagirdavom: kokia graži maža kojytė, kaip dailiai gula – ir po komplimentų jos pirkdavo net ir po dvi poras“, – prisimena verslininkas.
Dar studijuodamas Egidijus vedė ilgametę draugę Sandrą. Dabar pora augina 21 m. sūnų Igną, kuris šiuo metu atlieka savanorišką tarnybą kariuomenėje, ir 19 m. dukrą Gabiją – paskutinės klasės gimnazistę.
Politikas sako, kad vaikai – papildoma motyvacija kurti geresnę ateitį. Šiuo metu šeima gyvena Vilniuje, tačiau dažnai būna pas mamą ir uošvius Panevėžyje. Jis praėjusius 40 metų vertina kaip turtingą nuotykių, gerovės bei gyvenimiškos patirties tarpsnį.
Nardymas – didžiausia aistra
E. Gaidamavičius ne iš tų žmonių, kurie mėgsta ramų poilsį, priešingai – jis renkasi aktyvią veiklą: medžioklę, sportinį šaudymą, nardymą, keliones, futbolą ar krepšinį. Vyras sako, kad sėdėti sudėjus rankas – ne jo būdui, ir liūdi, kad para turi tik 24 valandas.
Išbandęs įvairaus pobūdžio veiklą Egidijus tvirtina, kad didžiausią malonumą teikia nardymas ir kelionės. Anot jo, kiekviena šalis turi savo istoriją, kuri dažniausiai slepiasi po žeme ar vandeniu. Nardymas leidžia pažinti ne tik Lietuvą, bet ir užsienio šalis.
Kartą ar du per metus verslininkas nuo darbų stengiasi atitrūkti įspūdingose šalyse. Prieš tai jis net
kelis kartus aplankė Filipinus, o prieš kelias savaites grįžo iš Centrinėje Amerikoje esančios Nikaragvos. Čia E. Gaidamavičių sužavėjo nuoširdūs žmonės, 37 laipsnių oro temperatūra
ir milžiniškos Ramiojo vandenyno bangos. Ir be abejo, Karibų jūros piratų istorijos, nes kelias dienas teko praleisti Little Corn saloje.
„Keliaudamas po šiltus ir egzotiškus kraštus ir ten nardydamas artimiau susipažįstu su vietiniais gyventojais. Nors Nikaragvoje žmonės gyvena vargingai, bet jie sugeba būti laimingi“, – sako keliautojas.
Jaučiasi skolingas
Daugiau nei dešimtmetį politikoje esantis E. Gaidamavičius sako, kad viskas bręsta palaipsniui. Panevėžyje kandidatuojantis į Seimą politikas nori atidirbti savo gimtajam miestui ir atiduoti skolą už tai, kad jam, jaunam vaikinui, davė pagrindus, suformavo kaip asmenybę. „Noriu,
kad mūsų miestas įgautų pagreitį, turėtų savo atstovus Seime, 40–50 metų brandžią žmonių kartą, kuri turi ne tik patirties, bet ir energijos. Panevėžiui reikia padėti sutvirtinti pagrindą, nes jeigu nebus pamatų – nebus ir statybų. O norint turėti statybas, reikia susiplanuoti biudžetą, turėti aiškią viziją ir miesto gyventojų pritarimą. Norime stabdyti žmonių emigraciją iš miesto, todėl
pradėsime nuo poilsio zonų iki gerai mokamų darbo vietų. Reikia iš naujo įžiebti Panevėžio dvasią“, – teigia verslininkas.
Vienas naudingiausių E. Gaidamavičiaus darbų ir patyrimų – pirmieji bandymai daugiabučiui Panevėžyje įdiegti energijos taupymo priemones. Šis darbas buvo pirmasis respublikoje, pasinaudojant naujais bankiniais instrumentais. Vėliau verslininkas dirbo savo bendrovėse,
o paskutiniu metu vienos privačios miško įmonės biokuro plėtros direktoriumi, daug važinėjo po Lietuvą. Per trejus nuoseklaus darbo metus pasiekta įspūdingų rezultatų – įmonė tapo viena iš lyderių biokuro tiekimo srityje Lietuvoje, prisidėjo prie darbo kultūros miške bei vakarietiškų
standartų diegimo.
Šiuo metu E. Gaidamavičius vadovauja savo konsultacinei bendrovei, kuri specializuojasi ir konsultuoja alternatyviosios energetikos plėtros, energiją taupančios statybos klausimais; taip pat gilinasi į visuomenei skirtos infrastruktūros problematika bei domisi pasauline patirtimi. Bendradarbiauja su miestų centralizuotais šildymo tinklais, savivaldybėmis, taip pat specializuojasi
kaip derybininkas tarp privataus ir valstybinio sektoriaus.
Politikas džiaugiasi matantis tendenciją, jog pasiturintys Lietuvos žmonės imasi labdaringos veiklos. E. Gaidamavičiaus paramos fondas be pompastikos ir savigyros remia įvairias socialines ir sportines iniciatyvas, skatina jaunimą siekti ir numatyti kilnius tikslus. Labdarai ir visuomeninei veiklai asmeninio laiko skiria ir jo šeimos nariai.
Post Scriptum
Kalbant apie posūkius į politiką E.Gaidamavičius taip pat juokauja, bei sako,kad labai taikliai apie tai yra pasisakęs J. Erlickas. Žr.nuoroda apačioje.
https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1291179764228678&id=100000100014551
