Palyginti neseniai į Lietuvą atkeliavusi Šv. Valentino diena sukelia įvairialypius jausmus. Vieni ja džiaugiasi, kiti šventės nesureikšmina, treti piktinasi, kad tai dar viena galimybė prekybininkams pasipildyti kišenes. Romantikai tvirtina, kad ši diena puiki proga dar kartą pasidalyti meile su brangiausiais žmonėmis. Kokiomis staigmenomis mylimuosius stebina ir kaip pavyksta kūrenti meilės židinį žinomiems panevėžiečiams?
Vidmantas ir Rima Urbonai sako, kad jeigu dviejų žmonių santykiai geri, kiekviena diena yra šventė.
Raudonos širdelės, meilės laiškeliai, romantiškos vakarienės ar mielos dovanėlės – kaip švęsime šią dieną, priklauso nuo mūsų požiūrio ir fantazijos. Kiekvienas turime savo meilės receptą, todėl jos saldumą galima reguliuoti savais prieskoniais. Tik jūs žinote, dėl ko blizga mylimojo akys ar virpa brangiausios moters širdis.
Meilė kaip auka
Triatlonininkas Vidmantas Urbonas sako, kad Valentino diena nėra išskirtinė. Jam kur kas svarbiau tuoktuvių metinės. Pora šiemet minės perlinių vestuvių sukaktį. Anot sportininko, 30 metų santuoką išlaikyti padeda bendri darbai, idėjos ir siekiai.
„Jeigu dviejų žmonių santykiai geri, tai kiekviena diena kaip šventė. Buvimas kartu ir vienas kito palaikymas – svarbūs žingsniai mūsų šeimoje. Bendri pusryčiai ar vakarienė jau yra šventė, o kai šalia manęs esantis žmogus supranta ir palaiko, nedrįstu nieko daugiau norėti. Manau, kad svarbiausias pagrindas šeimoje yra bendrystė. Mes buvome skirtingi žmonės, kitokių charakterių, atėję iš skirtingų šeimų, bet kai pradėjome gyventi drauge, atsirado bendros idėjos, kurios mums leidžia būti kartu ir teikia neapsakomą malonumą. Ritą aš myliu už supratimą, palaikymą, drįsčiau sakyti net ir už auką. Tai žmogus, kuris moka ir gali aukotis dėl manęs. Lygiai tą patį darau dėl jos. Galbūt tai ir leidžia vienas kitą mylėti kiekvieną dieną“, – svarsto V. Urbonas.
Vyras sako, kad žmonai Ritai dėmesį rodo nuolatos, tačiau kiekvieną dieną gėlių nedovanoja. Jis įsitikinęs, kad taip pradeda elgtis labai nusikaltę žmonės.
Rita Urbonienė neslepia, kad santuokos pradžioje kone kiekvieną dieną vyrą ir vaikus lepino kepdama pyragus. Tačiau bėgant laikui retėjo ir pyragai. Dabar šeimininkė juos kepa tik ypatingomis progomis. Ko gero, mėgstamiausias šeimos pyragas garuos ir ant šventinio Valentino dienos stalo. Mat Rita vyrui rengia staigmeną ir Meilės dieną ketina paminėti namuose.
„Daug kas sako, kad Valentino diena ne mūsų šventė, bet manau, kad švenčių nebūna per daug. Visą laiką papuošiu stalą, padedu širdelių, gėlių puokštelę, dovanojam vienas kitam dovanėles“, – sako R. Urbonienė ir nedrąsiai juokdamasi atskleidžia, kad kasmet ta proga vienas kitam dovanoja apatinio trikotažo. Pasak moters, gyvenimą reikia paįvairinti. Šeima tai daro nuolatos. Turi savas tradicijas, pavyzdžiui, keliolika metų kiekvieną rudenį pora važiuoja pailsėti į Druskininkus.
Ponia Rita įsitikinusi, kad šeimoje gerus santykius išlaikyti padeda mokėjimas priimti žmogų tokį, koks jis yra.
„Reikia padėti savo antrajai pusei. Kiekvienas turime trūkumų, sunkių charakterių bruožų, bet ilgainiui pripranti, mums nebėra net dėl ko pyktis. Reikia eiti ne prieš vėją, o pavėjui, tuomet santuoka bus ir graži, ir laiminga“, – pabrėžia R. Urbonienė.
Dėkingas už kantrybę
V. Kapučinskas dėkingas savo išrinktajai Astai už kantrybę ir supratimą.
Panevėžio muzikinio teatro vadovas Vidmantas Kapučinskas juokaudamas sako, kad Valentino dienos proga reikėtų kaip nors nustebinti savo žmoną – ketina pagaminti vakarienę – troškintus kopūstus su rūkytomis dešrelėmis ir bulvėmis.
„Kiekvienais metais vienas kitą nustebiname mažomis staigmenomis ar smulkmenėlėmis. Pavyzdžiui, geros firmos kvepalais, aišku, tas nepigiai atsieina, bet ir žmogus, kurį myliu, brangiai kainuoja. Ji gauna labai daug dovanų. Turiu daug koncertų, spektaklių, tai dažnai parnešu gėlių“, – šypsodamasis kalbėjo dirigentas.
Vyras prisimena, kaip vieną Valentino dieną iš Kėdainių į Panevėžį skubėjo namo pas savo mylimąją. Tiesa, ne tuščiomis. Prekybos centre nupirko gražią gėlę.
„Kai grįžau į Panevėžį, buvo šalta ir slidu, einu šaligatviu, rankoje laikau stipriai suspaustą gėlę. Bijojau pargriūti. Stengiausi gėlės nesulaužyti ir dar saugojau, kad nenušaltų. Svarbiausia, kad parnešiau ją sveiką“, – pasakojo pašnekovas.
Po linksmos įžangos V. Kapučinskas susikaupia ir pabrėžia, kad jis dėkingas savo išrinktajai Astai už kantrybę ir supratimą. Atsidėkodamas savo mylimajai ant stalo palieka saldainių dėžutę ar kokią kitą staigmenėlę.
„Asta ypatinga. Ji labai tolerantiška, kantri, nuoširdi, nemeluoja, yra puiki mama. Ji mane kenčia jau daugiau nei trisdešimt metų, tikiuosi, kad kęs ir toliau, nes su manim gyventi nėra lengva. O išdaigas vienas kitam tikrai krečiam, juk reikia meilę pakurstyti. Astai ištarti, kad myliu, tenka, bet vis sunkiau (juokiasi). Man šį žodį patinka vartoti ne kasdienėje aplinkoje. Keistai atrodo amerikietiška mada arba valdiškas pasakymas, kai paskambina žmona, paprašo nupirkti kefyro ir pabaigoje priduria: aš tave myliu. Yra daug kitokių meilės išraiškos būdų, reikia tik džiaugtis, kad dar turime vieni kitus, kad gyvename šeimose“, – priduria dirigentas.
Aktoriai Ligita ir Rimantas Teresai Valentino dieną švenčią tradiciškai: su gėlėmis, šokoladu ir vynu.
Dirigentas pažymi, kad, nors daugelis dejuoja dėl blogo gyvenimo, iš tiesų mes niekada dar taip gerai negyvenome, kaip šiandien.
„Kiekvieną dieną yra puikių dalykų, juk ne visos jos susideda iš krikštynų, jubiliejų ar didelių pobūvių. Tokios šventės tik didelė erzelynė. Gyvenimas susideda iš mažų dalykų. Reikia mokėti atrasti šventę kiekvieną dieną ir ja džiaugtis. Didžiuotis ne tik savo pasiekimais, bet ir pastebėti gražių dalykų, susijusių su kitu žmogumi, pasakyti jam gražių žodžių. Tai svarbiausi dalykai, tačiau juos reikia mokėti atrasti. Galima klausytis, bet negirdėti, žiūrėti, bet nematyti. Meilės diena tai laikas, kai gali ją parodyti, o jei šalia yra mylimas žmogus ir jam gali padaryti ką nors gero, tai nuostabu“, – sako V. Kapučinskas.
Išskirs tik mirtis
R. Samuolis įsitikinęs, kad nesugebėjimą ilgai kartu gyventi lemia egoizmas, tad norint išsaugoti meilę būtina jį užgniaužti.
Panevėžio ligoninės chirurgas Remigijus Samuolis su savo išrinktąja Nijole santuokoje gyvena jau 32 metus. Kadangi žmonos gimtadienis vasario 15-ąją, šeima daugiau švenčia ne Valentiną, o Nijolės gimtadienį.
„Per tiek gyvenimo metų mes supanašėjome, todėl kuo nors nustebinti labai sunku. Mes puikiai gebam prognozuoti vienas kito veiksmus. Tad dovanos per mūsų tradicines šventes būna beveik vienodos. Dovanojame kvepalų, drabužių, papuošalų. O gavus ką netikėto reakcija būna natūrali, visada smagu sulaukti mylimo žmogaus dėmesio“, – sako R. Samuolis.
Anot gydytojo, nesugebėjimą ilgai kartu gyventi nulemia egoizmas, todėl, norint išlaikyti meilę, būtina jį nustumti į antrąjį planą. Tik tuomet galima ieško kompromisų, tačiau tą turi daryti ne viena, o abi pusės.
„Jei nors vienas neieškos, viskas gali griūti. Manau, svarbiausia nepasiduoti emocijomis ir vadovautis protu, galvoti apie pasekmes. Visada prisimenu priesaiką – tiktai mirtis mus išskirs, to principo ir laikausi“, – tvirtina jis.
Chirurgas džiaugiasi, kad Nijolė šeimos žmogus. Jųdviejų šeimoje taip susiklostė, kad abu draugiškai pasidalijo darbus ir vienas į kito reikalus nesikiša.
„Mes esame gana griežtai pasiskirstę darbus. Žinoma, specialiai susėdę nesidalinom, tiesiog taip susiklostė. Aišku, kai reikia, ateinam vienas kitam į pagalbą. Mano – ūkio reikalai, jos – namų ruoša. Tiesa, kartu sprendžiame pirkdami didesnius pirkinius, kartu puoselėjame namų aplinką. Dažnai mūsų nuomonės skiriasi auklėjant vaikus, bet vis tiek sugebam priimti bendrus sprendimus. Pasiginčiję suvienodinam. Džiaugiuosi, kad mano rūpestis organizuoti atostogas“, – pasakoja pašnekovas.
Vyras kalbėdamas apie meilę nedaugžodžiauja. Užbaigdamas sakinį „Gera žmona – tai“ jis atsako: „Tokia kaip mano.“
P. Žagunis su žmona Virginija Valentino dienos niekada nešventė ir nešvęs.
Meilei reikia laisvės
Verslininkai Rima ir Algirdas Aleliūnai Valentino dienos nesureikšmina, todėl kartais ją mini, kartais – ne. Šį kartą meilės dieną Rima švęs su vaikais, nes Algirdas šiuo metu išvykęs į kelionę. Rima savo šeimą apibūdina kaip klasikinę, yra ir galva, ir kaklas. Tikriausiai dėl to pora kartu gyvena jau 40 metų.
„Tai gyvenimas, iš pradžių vaikų auginimas, savo gerovės kūrimas drauge. Visada žinau, kad turiu į ką atsiremti. Dabartiniu gyvenimo tarpsniu gyvename sau. Be jokių nuklydimų nei į kairę, nei į dešinę. Algirdas mėgsta žvejoti, aš renkuosi poilsines keliones. Mums nebūtina visur būti kartu. Leidžiame vienas nuo kito pailsėti“, – ilgos santuokos privalumus vardijo R. Aleliūnienė.
Šioje šeimoje ryte atneštas kavos puodelis ar pusryčiai lovoje – nesuprantama ir banalu.
„Viskas nusistovėję, vienas kitą puikiai pažįstame ir nieko nebereikia išradinėti. Kavos nešimas man nieko nereiškia. Kur kas geriau jaučiuosi, kai mes sutariame, bendraujame, išvažiuojame. O dar geriau, kai meilė grįžta iš vaikų“, – teigia moteris.
Svarbiausia – humoras
Aktoriai Ligita ir Rimantas Teresai Valentino dieną švenčią tradiciškai: gėlės, šokoladas, vynas ir svarbiausia – humoras.
Pasiteiravus Ligitos, kaip dažnai ir kokiomis dovanomis lepina savo vyrą, ji juokdamasi atsako: „Aš pati esu dovana. Mes visos, moterys, esam dovanos. Kadangi tai mano vienintelė santuoka, sunku pasakyti, kas yra bloga ir kas gera santuoka. Reikėtų kitų santuokų patirties, kad galėčiau įvertinti.“
Verslininkai R. ir A. Aleliūnai Valentino dienos nesureikšmina, todėl kartais ją mini, kartais – ne.
Meilė sieja kiekvieną dieną
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis Valentino dienos niekada nešventė ir nešvęs. Anot jo, jaunystėje tokios šventės nebuvo, todėl prisitaikyti prie naujų tradicijų sunku.
„Gal aš ir senamadiškas, bet su žmona Virginija Meilės dienos nešvenčiame. Meilė mus sieja kiekvieną dieną. Mes esam paprasti žmonės, mus sieja vaikai, anūkai ir bendri darbai. Svarbiausia gyventi normalų ir tvarkingą gyvenimą. O tie, kurie myli labai smarkiai, susituokia po tris kartus“, – sako P. Žagunis.
Faktai
Šv. Valentino diena į mūsų šalį atkeliavo ne taip jau ir seniai – Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kadangi ji švenčiama nuo neatmenamų laikų, ši diena turi ne vieną paslaptingais mitais apipintą versiją.
Pasak vienos iš legendų, Valentinas buvo vienas iš pirmųjų krikščionių, gyvenęs imperatoriaus Klaudijaus II laikais, kai Roma dalyvavo daugybėje kruvinų ir nesėkmingų kovų.
Žiauriajam Klaudijui II nuolatos trūko karių, todėl jis nusprendė, jog pagrindinė to priežastis – Romos vyrų nenoras palikti savo mylimų šeimų. Jis uždraudė kariams tuoktis.
Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II, išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, 269 metų vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Savo mirties rytą prižiūrėtojo dukrai, su kuria buvo susibičiuliavęs, jis spėjo nusiųsti atsisveikinimo laiškelį, kuriame pasirašė: „Nuo tavo Valentino.“ Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.
Vieni yra įsitikinę, kad Valentino diena švenčiama minint kunigo Valentino mirties metines, kiti tvirtina, kad Valentino mirties diena sutapo su senųjų Luperkalijų švente. Senovės Romoje vasaris buvo oficiali pavasario pradžia bei apsivalymo metas.
Ši šventė kiekvienoje šalyje minima skirtingai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, pagrindiniame Paryžiaus parodų centre, Šv. Valentino dieną įrengiama didžiulė elektroninė švieslentė, kurioje įsimylėjėliai sveikina vieni kitus. Kalbama, kad prancūzai meilę matuoja pinigais ir brangiomis dovanomis, todėl kuo brangesnis juvelyrinis dirbinys, tuo daugiau meilės.
Italams meilė susijusi su saldumynais. Tądien svarbiausia valgyti ir mylimiesiems dovanoti saldainių, šokolado pyragėlių su kuo daugiau širdelių.
Tailandiečiai nedovanoja dovanų, tačiau gamina maistą, kuriame gausu įvairių afrodiziakų.
O štai vokiečiai nešvenčia vasario 14-osios kaip Įsimylėjėlių dienos, nes jiems šv. Valentinas yra ir psichinių ligonių šventasis. Dėl šios priežasties šią dieną rožiniais kaspinais puošiamos ligoninės ir laikomos specialios mišios.
Saudo Arabija – vienintelė šalis visame pasaulyje, kurioje Šv. Valentino diena yra uždrausta. Valdžia nusprendė, kad ši šventė skatina nuodėmę ir tvirkina jaunimą.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
