Paslaptinga mikroorganizmų bendrija, klestinti karštame
ir rūgščiame Jeluostouno parko (JAV Vajomingo valstijoje) vandenyje, gali padėti
mokslininkams geriau įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti Marse ieškoma gyvybė.
Kolorado universiteto biologas Normanas Peisas (Norman Pace) teigia, kad astrobiologijos centro mokslininkai pilkų Jeloustouno smiltainių sluoksnyje rado dumblių ir bakterijų bendriją.
Toji vieta Noriso geizerio baseine tikrai neatrodo tinkama gyvybei. “Uolienos porose pH lygus vienetui, tokioje rūgštyje tirpsta vinys, – aiškino N. Peisas žurnale “Nature”. – Tai dar vienas pavyzdys, kokia gali būti stipri gyvybė, atlaikanti atšiauriausias aplinkos sąlygas”.
Suakmenėję mikrobai puikiai išsilaiko iškasenose, todėl galima būtų palyginti Žemėje randamas fosilijas su Marso ar kitų objektų uolienomis, įvertinti jų panašumus.
Pastaruoju metu intensyviai tiriamas Antarktyje rastas Marso asteroidas. Norima išsiaiškinti, ar negalėjo jis iš Raudonosios planetos pernešti suakmenėjusių bakterijų.
Savo ruožtu Noriso geizerio baseine, vienoje karščiausių vietų pasaulyje, vandenyje yra daug sieros rūgšties, metalų ir silikatų. Panašių geoterminių sąlygų gali būti ir Marse, kur marsaeigiai robotai planetos paviršiuje ieško gyvybės ženklų.
Pasak Džefrio Volkerio (Jeffrey Walker), prisidėjusio rašant straipsnį, tokios kaip Jeloustouno smiltainiuose gyvenančios mikroorganizmų bendrijos aprašytos pirmą kartą pasaulyje. Kadangi tokia mikrobinė gyvybė Jeloustouno smiltainiuose vyrauja, galima tikėtis ir Marso uolienose rasti ten buvusios gyvybės pėdsakų.
Jis pasakojo pamatęs naująją mikroorganizmų bendriją 2003 metais, atskėlęs smiltainio akmens gabalą. “Iš karto pastebėjau aiškią žalią juostą po paviršiumi. Tokią akimirką sušunkama eureka!” – sakė Dž. Volkeris.
Jis pridūrė, kad genetikai vėliau nustatė, jog ši žalia juosta atsirado dėl naujos fotosintezuojančių Cyanidia dumblių rūšies veiklos. Tarp dumblių rasta ir nauja Mycobacterium rūšis – kitos šios genties bakterijos sukelia žmonėms tokias ligas kaip tuberkuliozė ir raupsai.
Rasta ir daugiau bakterijų, kurių tik kelios buvo anksčiau žinomos kaip galinčios gyventi itin ekstremaliomis sąlygomis.
Pasak N. Peiso, gali būti, jog rastoji yra nauja kerpių tipo simbiozė. “Ji panaši į kerpes, bet vietoj pastarosioms būdingų grybų ir dumblių čia stebima mikobakterijų ir dumblių asociacija”, – sakė jis.
Reuters-ELTA
