Energetikos ministerijoje įvyko susitikimas su degalų rinkos dalyviais. Per jį sutarta užsakyti papildomą tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti galimybes Lietuvos sąlygomis maišyti biodegalų į žieminį dyzeliną.
Rinkoje pasigirdo kalbų, kad Lietuva įsipareigojo nuo 2016-ųjų gruodžio 1 dienos į žieminio dyzelino sudėtį įtraukti 5 procentus biodegalų (riebalų rūgščių metilo esterio, RRME). Šiuo metu biodegalų žieminiame dyzeline nėra, o vasariniame – 7 procentai.
„Vasarą naudojamas dyzelinas, kuriame įmaišyta biodegalų, nedaro tokios žalos automobiliams, kokią gali sukelti žieminis dyzelinas, maišytas su RRME. Kelerių metų patirtis parodė, kad žemos temperatūros patalpoje ilgai sandėliuojamas dyzelinas su RRME išsisluoksniuoja dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio, o RRME, būdamas sunkesnis už dyzeliną, nusėda į talpyklų dugną ir sudaro sutirštėjusias nuosėdas. Jos greitai užkemša transporto priemonių degalų filtrus, nes net naujausių transporto priemonių jie nėra pritaikyti filtruoti tokios konsistencijos skystį, – teigia Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. – Tai šalyje gali sukelti nesuvokiamo masto problemų, su kuriomis žiemą susidurtų eksploatuojantys bet kokią dyzelinę techniką. Dėl šios painiavos būtų kaltinamos degalinės, kuriose buvo įsigyta degalų, nors jos įstatymu būtų priverstos pardavinėti degalus, kurie užkemša degalų filtrus.“
Kaip sakė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas, V. Šukio „skleidžiama panika“ yra nereikalinga – šiuo metu Lietuvoje nėra jokio įpareigojimo maišyti biodegalų į dyzeliną žiemos metu. Jokie sprendimai šioje srityje nebus priimami iki tol, kol bus gautas atsakymas iš mokslininkų, kokį poveikį biodegalai gali padaryti dyzelinui esant žemai temperatūrai, ar įmaišius biodegalų žieminis dyzelinas vis dar būtų tinkamas naudoti.
Tiesa, „Neste“ degalinių tinklo mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys pritarė, kad RRME nėra tinkamas žemoms temperatūroms. „Esant žemai temperatūrai didesnė tikimybė, kad dyzelinas negalės tekėti per degalų filtrus. Tai pavojinga tiek naujiems, tiek ir tiems automobiliams, kurie jau ne vieną tūkstantį kilometrų nuvažiavę“, – sakė jis.
Per susitikimą su rinkos dalyviais buvo sutarta dėl techninės užduoties tyrėjams. Tyrimas bus atliekamas sertifikuotoje laboratorijoje. Gauti rezultatai bus aptariami su rinkos dalyviais.
„Tik atlikus tyrimą bus galima pasakyti, ar verta į žieminį dyzeliną maišyti biodegalų, ar ne. Kol kas neaišku, kas tirs, bet sutarėme, kad tai turi būti sertifikuota laboratorija, jai buvo nustatyti tikslūs reikalavimai“, – teigė M. Dubauskas.
Lietuviškų degalinių asociacijos vadovas V. Šukys tvirtina, kad dėl 5 procentų biodegalų priemaišų dyzeline šio litro kaina išaugtų 2,2 cento. A. Miežys pritarė, kad degalų kaina didėtų, tačiau Energetikos ministerijos atstovas nepatvirtino tokios informacijos.
„Negaliu atsakyti dėl kainos, bet galiu patvirtinti, kad bus tikrinamas abiejų klasių biodyzelinas – tiek pirmos, tiek antros“, – sakė M. Dubauskas. Antros klasės biodyzelinas yra technologiškai pažangesnis ir nuosėdų palieka mažiau nei pirmos klasės, tačiau yra brangesnis.
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų pasiekti, kad bent 10 procentų transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinantys ištekliai. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais šis rodiklis siekė 4,65 procento.
Kitose šiaurės Europos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Lenkijoje, žieminis dyzelinas RRME priedų neturi.
Parengė Donatas Brazdeikis
