Saugos diržai yra lengviausias ir pigiausias būdas išvengti sužalojimų eismo nelaimės atveju. Tačiau saugos diržus reikia segėti taisyklingai, nes kitu atveju per avariją jie neapsaugos nuo galimų traumų.
Pagal ES teisę vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus sėdėdami bet kurioje sėdynėje, kur jie įrengti.
Išrastas jau seniai
Švedų inžinierius Nilsas Bohlinas dažnai yra vadinamas „asmeniu, kuris išgelbėjo milijoną gyvybių“. Tokį pripažinimą lėmė vienas N. Bohlino išradimas, kurį Vokietijos patentų registras 1985 metais įtraukė į sąrašą aštuonių išradimų, padariusių didžiausią įtaką žmonijai per šimtą metų nuo 1885-ųjų iki 1985-ųjų. Šis išradimas – dabar visuose automobiliuose naudojamas V formos trijų tvirtinimo taškų saugos diržas.
N. Bohlinas šį saugos diržą išrado 1959-aisiais, tuo metu jis dirbo „Volvo“ kompanijos vyriausiuoju saugos inžinieriumi. Tai nebuvo pirmasis saugos diržo modelis, tačiau ankstesni saugos diržai būdavo tvirtinami tik dviejuose taškuose ir prilaikydavo tik dubenį. Tai reiškė, kad sunkios avarijos metu viršutinė kūno dalis likdavo neapsaugota ir galėdavo trenktis į vairą. Kadangi senesni saugos diržai nebuvo itin efektyvūs, jie buvo neprivalomi, o daugelyje automobilių jų tiesiog nebūdavo.
Tapęs „Volvo“ vyriausiuoju saugos inžinieriumi, N. Bohlinas jau po metų, išanalizavęs daugiau negu 28 000 avarijų, pasiūlė savo trijų taškų saugos diržą, sulaikantį žmogų ties juosmeniu ir krūtine.
Kurdamas šį saugos diržo modelį, inžinierius visų pirma siekė, kad jis būtų patogus, paprastas naudoti ir apsaugotų tiek viršutinę, tiek apatinę kūno dalį. Tikslą pasiekti jam pavyko: N. Bohlino saugos diržą lengvai buvo galima užsisegti netgi viena ranka, jo modelis (viena dalis tvirtinama ties klubais, o kita skersai krūtinės) užtikrino tiek viršutinės, tiek apatinės kūno dalies apsaugą.
Pirmieji saugos diržai „Volvo“ automobiliuose atsirado 1959-aisiais. Netrukus „Volvo“ priėmė sprendimą patentuoti N. Bohlino išrastus saugos diržus atviru patentu. Tai reiškė, kad visi kiti automobilių gamintojai galėjo laisvai naudoti būtent šią saugos diržų sistemą savo automobiliuose. Taip saugos diržai virto saugumo standartu.
Saugumo priemonė
Saugos diržai – lengviausias ir pigiausias būdas išvengti sužalojimų eismo nelaimės atveju. Jiems nereikia jokios ypatingos technologijos, jie įmontuoti visuose automobiliuose. Nuo 2006 metų naudotis saugos diržais privalu visos ES visose transporto priemonėse.
Pagal ES teisę vairuotojai ir keleiviai privalo prisisegti saugos diržus sėdėdami bet kurioje sėdynėje, kur jie įrengti.
Važiavimas neprisisegus saugos diržu – antra pagal dažnumą žūčių keliuose priežastis. Ji ne tokia dažna kaip leistino greičio viršijimas, bet dažnesnė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Atliktame ES kelių eismo saugos tyrime daroma išvada, kad saugos diržų naudojimo užtikrinimo veiksmais ES būtų galima išsaugoti net 7 300 gyvybių per metus.
Saugos diržai yra pagrindinė priemonė eismo saugai gerinti, o įvairios elektroninės sistemos, oro pagalvės ir kitokios naujovės yra tik priedas prie saugos diržų.
Važiuojant diržų keliami menki nepatogumai niekada neprilygs autoavarijos sukeltam skausmui. Pasirūpinkime, kad mes patys, mūsų keleiviai, o ypač mažamečiai vaikai, keliautų saugiai.
Pagal statistiką, dažniausiai nesisegame saugos diržų, nes: važiuojame trumpus atstumus, tiesiog pamirštame, skubame, jaučiamės suvaržyti, nepatogu.
Dažniausiai segtis saugos diržus vengia sėdintieji ant užpakalinės automobilio sėdynės, nors eismo įvykių metu jiems gresia ne mažesni sužalojimai. Saugaus eismo ekspertai specialiųjų bandymų metu įrodė, kad gale sėdintys ir saugos diržų neprisisegę keleiviai susidūrimo su nejudančia kliūtimi metu gali mirtinai traumuoti sėdinčiuosius priekyje.
Gali sukelti traumų
Pirmiausia reikia atsisėsti taisyklingai. Beveik vertikaliai turi būti pakeltos ne tik vairuotojo, bet ir keleivių sėdynių atkaltės. Priešingu atveju (kai sėdima pusiau gulomis) staigiai stabdant ar frontalinio susidūrimo atveju kūnas gali „panerti“ po diržu. Tai pavojinga.
Dažniausiai gali būti reguliuojama tik viena diržo tvirtinimo vieta – viršutinis taškas virš peties. Jei nustatysite per aukštai, stabdant diržas gali nuslysti ant kaklo, jei nustatysite per žemai, gali laužti raktikaulį. Pabandykite keletą padėčių, išsirinkite optimalią.
Kiekvieną kartą užsisegę saugos diržą, suimkite jį tvirtai ranka netoli užrakto (šiek tiek virš jo, kur diržas jau kyla link peties) ir stipriai trūktelėkite aukštyn, kad apačioje, horizontalioje dalyje, liktų kuo mažesnis tarpas tarp diržo ir kūno. Šis judesys turi tapti įpročiu. Diržas nespaus kūno, nes kai jį paleisite, įtempimas vėl šiek tiek atsipalaiduos. Bet staigiai stabdant ar avarijos atveju diržas iš karto stabdys judantį pirmyn kūną, neleisdamas jam įsibėgėti ir tik už 15–20 cm staigiai pakibti. Medikai tvirtina, kad su tokiu pakibimu dažnai būna susiję ne tik dubens kaulų, kojų, rankų, šonkaulių lūžiai, bet ir mirtinos stuburo traumos. Be to, pajudėjęs pirmyn kūnas tampa „bokso kriauše“ dideliu greičiu išsiskleidžiančiai oro pagalvei.
Donatas BRAZDEIKIS
