Nuo liepos vidurio pradėta naudoti naujoji greičio matavimo sistema „Via Balticos“ kelio ruože jau duoda rezultatų. Pirmosiomis sistemos veikimo savaitėmis viršijančiųjų greitį gerokai sumažėjo.
Veikia sektoriniu principu
Kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai policijos pareigūnai pradėjo naudoti naują transporto priemonių greičio kontrolės sistemą. Šis ruožas pažymėtas kelio ženklais ir informaciniais stendais.
Ruožo pradžioje ir pabaigoje vaizdo kameros fiksuoja transporto priemonės valstybinius numerius, o sistema suskaičiuoja laiką per kurį transporto priemonė įveikė šį atstumą. Tokiu būdu nustatomas vidutinis greitis, per kurį buvo nuvažiuotas tas ruožas. Tai nėra stacionarus greičio matuoklis, fiksuojantis greitį konkrečioje vietoje, tai sektoriniu principu veikianti sistema.
Pavyzdžiui, 4,873 km atkarpai įveikti privalo prireikti ne mažiau nei 200 sekundžių, greitis čia yra 90 kilometrų per valandą. Bauda priklausys nuo to, per kiek laiko vairuotojas nuvažiavo atkarpą, kur matuojamas vidutinis greitis, koks buvo vidutinis greitis, o tada jau bus vertinamas pats vairuotojas ir jo transporto priemonė – ar tai buvo lengvasis automobilis, ar sunkvežimis, motociklas, autobusas; ar vairuotojas turi dvejų metų vairavimo stažą.
Viršijančių vidutinį greitį vairuotojų laukia baudos ar net ir teisės vairuoti atėmimas. Mėnesį testuojant šią sistemą, jau buvo užfiksuota ne viena transporto priemonė, kuri vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, o už tokį pažeidimą vairuotojui numatyta bauda nuo 289 iki 434 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Daug efektyvesnis
Išsivysčiusios Europos Sąjungos valstybės yra nustačiusios, kad daug veiksmingiau matuoti ne momentinį, o būtent vidutinį greitį kelių, keliolikos ar keliasdešimties kilometrų ruože.
Diegdami naują greičio matavimo būdą Lietuvos pareigūnai remiasi išsivysčiusių šalių pavyzdžiu ir perima jų ypač naudingą patirtį.
Kelias „Via Baltica“ pasirinkta ne atsitiktinai, o dėl to, kad tai vienas iš svarbiausių Europos tranzitinių kelių, einančių per Lietuvą, ir yra vienas iš avaringiausių.
Kaip teigia generalinis policijos komisaras Linas Pernavas, ši greičio matavimo sistema – tai taip pat vienas iš būdų kovai su korupcija.
„Šių greičio matuoklių indėlį įžvelgiame ne tik saugaus keliavimo, bet ir korupcijos mažinimo srityje. Apribodami Kelių eismo taisyklių pažeidėjų ir policijos pareigūnų fizinį kontaktą bendraujant, rašant pažeidimo protokolus, ketiname kovoti su korupcijos apraiškomis, vis dar neapleidžiančiomis šios policijos veiklos srities. Įdiegę šią sistemą, ateityje galėtumėme atsisakyti rankinio greičio matavimo, kai jį matuoja Kelių policijos pareigūnai“, – kalbėjo komisaras.
Apie mėnesį bus analizuojami naujojo greičio matavimo būdo rezultatai, tada ketinama kreiptis į Vyriausybę su siūlymu įrengti daugiau panašių matuoklių. Tikimasi, kad iki metų pabaigos vidutinio greičio matuoklių Lietuvos keliuose bus apie dešimt.
Diegti tokias priemones Lietuvoje pareigūnus verčia tragiška situacija keliuose. Nors ji ir gerėja, tačiau Europos Sąjungoje Lietuva yra trečia pagal žuvusiųjų keliuose asmenų skaičių. Viena svarbiausių priežasčių, lemiančių eismo įvykius, yra saugaus greičio viršijimas.
Momentinis poveikis
Dabartinių stacionarių greičių matuoklių pagrindinė problema yra ta, kad jų poveikis greičio mėgėjams yra momentinis. Likus keliems šimtams metrų iki matuoklio vairuotojai dažniausiai sumažina greitį, o paskui jį labai padidina. Išanalizavus europinę, pasaulinę praktiką matyti, kad kur kas geriau, kai vidutinis greitis matuojamas tam tikrame ruože.
Tokie matuokliai gali stovėti ir mieste, tačiau dažniausia jais naudojamasi užmiestyje, ilgesniuose ruožuose. Kol kas Lietuvoje veikė vienintelė tokia sistema, tačiau gavus pinigų iš valstybės jų atsiras ir daugiau. Tokios greičio matavimo sistemos turėtų būti tose vietose, kur įvyksta daugiausia skaudžių nelaimių.
Kelio ruožui, kuriame matuojamas vidutinis greitis, taikoma tam tikrų reikalavimų. Tarkim, neturėtų būti aplinkkelio, nes daug automobilių vairuotojų pasuks juo ir nepasieks antrojo matuoklio, nustatančio, per kiek laiko įveiktas nuotolis.
Anot pareigūnų, naujieji matuokliai statomi ne tam, kad būtų užfiksuojama daugiau pažeidėjų ir valstybė surinktų daugiau pinigų. Svarbesnė čia yra prevencija, kad keliuose būtų kuo mažiau nelaimių.
Pasiteisino
Išanalizavus pirmuosius naujosios greičio matavimo sistemos duomenis policijos pareigūnus pasiekė džiugūs rezultatai. Iš gautos statistikos matyti, kad greičio viršijimo atvejų sumažėjo maždaug dešimt kartų. Išbandant šią sistemą buvo užfiksuota dešimt transporto priemonių, kurios vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, o ją įdiegus tokių nebuvo nė vienos.
Daugiau kaip 40 kilometrų per valandą greitį viršijo tik dvi transporto priemonės, o testavimo savaitę tokių užfiksuota 16. Daugiau kaip 30 kilometrų per valandą greitį viršijo 11 automobilių, testavimo metu jų buvo 59.
„Akivaizdu, kad tokia sistema pasiteisino. Kaip ne kartą esame skelbę, viena pagrindinių tragiškų eismo įvykių priežasčių šiame kelyje yra didelis greitis. Per savaitę drastiškų greičio viršijimo atvejų sumažėjo iki minimumo, vadinasi, savo tikslą policija pasiekė“, – neslėpė džiaugsmo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Donatas BRAZDEIKIS
