Automobilio prošvaisa – svarbus rodiklis mėgstantiesiems išvykas į gamtą.
Daugelis vairuotojų, ne tik visureigių gerbėjų, sutiks, kad automobilio prošvaisa yra svarbus rodmuo. Vis dėlto yra ir tokių, kurie net nežino, ką šis terminas nusako.
Jautriausia vieta
Automobilio prošvaisa – tai atstumas nuo atraminio paviršiaus, tai yra kelio, iki žemiausio centrinės automobilio dalies taško.
Žemiausią automobilio tašką rasti nėra taip paprasta. Tie, kas matė automobilį iš apačios, žino, kad dugnas nėra tiesus ir lygus – ten sumontuota daugybė vamzdelių, matyti variklio skyriaus dalys, pakabos elementai, išmetimo sistema ir taip toliau. Visos dalys padidina tikimybę užkabinti kokią nors šaknį, šaligatvio kraštą ar šiaip didesnį kelio nelygumą. Siekiant to išvengti, reikėtų nustatyti kelis žemiausius automobilio taškus.
Dažniausiai kenčia priekinio buferio apatinė dalis. Būtent šia detale dažnas vairuotojas matuoja šaligatvio kraštelių aukštį, žiemą stumdo pusnis ir kartais apskritai pameta šią detalę prasčiau prižiūrėtuose kiemuose. Taigi iš principo priekinio buferio apačią dažniausiai galima laikyti žemiausiu automobilio tašku. Norint sužinoti jūsų automobilio prošvaisą, tereikia išmatuoti atstumą nuo jos iki kelio paviršiaus.
Specialios apsaugos
Naujesni automobiliai per visą buferį turi apvadą, pagamintą iš lankstaus plastiko. Šis apsauginis elementas atlieka garsinio signalo susidūrus su kliūtimi funkciją ir yra sumontuotas būtent tam, kad perspėtų savininką apie galimą buferio ar jo paviršiaus pažeidimą. Tokį apvadą nebaisu nepataisomai sulaužyti, nes pakeisti jį nesudėtinga, o ir kaina nėra didelė.
Kai kurie savininkai tik įsigiję automobilį šią detalę nuima. Taip automobilis iškart paaukštėja keliais centimetrais. Tačiau toks sprendimas nėra teisingas, nes pasitaikiusias kliūtis jau tenka atlaikyti dažytam, ne tokiam lanksčiam ir gerokai brangesniam buferiui.
Variklio karterio dangtis – dažniausiai žemiausia automobilio dugno dalis. Ne visi vairuotojai mėgsta, bet šiuo atveju reikėtų pagalvoti apie papildomą variklio apsaugą. Kai kurie automobiliai iškart turi plastikines variklio apatinės dalies apsaugas, tačiau jos geriausiu atveju saugo nuo purvo. Visai kas kita – plieninė arba anglies pluošto plokštė. Žinoma, automobilis porą centimetrų pažemės, tačiau didžioji dalis variklio elementų bus apsaugota nuo kelyje pasitaikančių kliūčių.
Pavojinga padidinti
Prošvaisa gali būti padidinta ne tik automobilio gale ar priekyje – kėbulas gali būti iškeltas tarsi visureigio. Kartais pastaroji būtinybė iškyla sumontavus platesnius, nei rekomenduoja gamintojas, ratus. 
Net ir standartiniai automobiliai, turintys platesnes padangas, turi ir praplatintus sparnus arba bent jau ratų arkas. Vis dėlto uždėjus platesnius ratus pažeidžiama pakabos geometrija ir jos charakteristikos. Padidėja riedėjimo pasipriešinimas, pailgėja įsibėgėjimo laikas ir sutrumpėja kelias riedant iš inercijos. Sutrumpėja stebulių guolių tarnavimo laikas. Ir visa tai, suprantama, kainuoja. Tačiau dar didesnis minusas, kad dėl pakitusios pakabos geometrijos pablogėja valdymas, ypač kritinėmis situacijomis. Pakitusi pakabos geometrija turi įtakos stabdymo keliui. Iškėlus užpakalinę dalį labai pavojinga netekti ir stabdžių – stabdymo jėgų reguliatorius ar proporcinis stabdžių vožtuvas tokio perdarymo gali nesuprasti. Didėjant greičiui perdaryto automobilio valdymas blogėja neproporcingai.
Priešpriešinis oro srautas apteka keturratį ne tik iš viršaus, kėbulo paviršiumi, bet ir, jei yra galimybė, iš apačios. Būtent su šia galimybe gamintojai kovoja išsijuosę. Automobilio dugnas aerodinamikos požiūriu nėra patrauklus paviršius – oro srautas neapteka jo taip lengvai, kaip kėbulo paviršiumi. Taigi didėjant greičiui papildomai didėja degalų sąnaudos ir triukšmingumas, sumažėja išilginis ir skersinis automobilio stabilumas.
Važiavimo komfortas
Dar vienas rodiklis, veikiantis važiavimo automobiliu komfortą, yra ratų bazė. Tai yra išilginis atstumas tarp priekinių ir užpakalinių automobilio ratų. Kuo ratų bazė didesnė, tuo daugiau vietos automobilyje, tuo tolygiau, patogiau ir švelniau jis važiuoja, sumažėja išilginiai virpesiai. Automobilis su ilgesne ratų baze ne tik patogesnis, bet ir stabiliau laikosi kelyje, lengviau įveikia posūkius. Automobilis su trumpa ratų baze geriau įveikia staigius posūkius, yra manevringesnis, didesnio pravažumo, todėl trumpa ratų bazė dažniausiai naudojama visureigiuose ir sportiniuose modeliuose.
Kad ir kaip būtų, vis dėlto automobilio ilgis – svarbus dydis. Ypač jei kalbame apie ratų bazę. Nuo atstumo tarp ašių labai priklauso važiavimo savybės. Kitaip tariant, mašinos, kurių ratų bazė trumpa, veržliau įveikia posūkius, tačiau nervingai reaguoja į blogą kelio dangą. Ilgą ratų bazę turintys automobiliai komfortiškesni ir daug geriau sugeria kelio nelygumus.
Donatas BRAZDEIKIS
