Organizatorių nuotr. Prieš lenktynes S. Juodviršis, D. Matijošaitis ir A. Jasionauskas nė nenutuokė, kokios nesėkmės jų laukia 1000 km lenktynėse Palangoje.
Lenktynininkams Andriui Jasionauskui, Dainiui Matijošaičiui ir panevėžiečiui Simui Juodviršiui planus laimėti 1000 km lenktynes Palangoje teko atidėti bent vieneriems metams. Anot S. Juodviršio, komanda kitąmet sugrįš tik stipresnė.
Būtent ši trijulė, atstovavusi „Hoptrans – Club Port by Jr Motorsport“ ekipai, buvo įvardijama kaip viena iš pagrindinių favoričių triumfuoti šių metų lenktynėse.
Juo labiau buvo pagrindo tikėti šios ekipos sėkme: gegužės mėnesį Estijos Pernu lenktynių trasoje ši trijulė su A. Jasionausko BMW M3 automobiliu laimėjo keturių valandų lenktynes.
Tiesa, Palangoje komanda pasitelkė BMW M4 „Silhouette“ modelį. Iš esmės tai prototipas – ant vamzdinio rėmo iš kompozitinių medžiagų surinktas kėbulas. Tokio tipo automobiliai gali būti „įvelkami“ į bet kokios išvaizdos kėbulą. Pavyzdžiui, „Supercar Challenge“ lenktynėse dalyvauja techniškai vienodi „Kia“, „Jaguar“, BMW ir kitų markių prototipai. „Hoptrans – Club Port by Jr Motorsport“ komandos naudotas prototipas turėjo BMW variklį, kurio galia siekia apie 450 AG. Šiame automobilyje buvo sumontuota sekvencinė pavarų dėžė, sportinė ABS sistema ir paruoštas pagal naujausius „Supercar Challenge“ lenktynių reikalavimus.
Visgi komandos ambicijas sužlugdė nesėkmės trasoje. Jau per kvalifikaciją 23-ejų S. Juodviršio manevruojamas automobilis patyrė avariją ir buvo gerokai aplamdytas. Nors mechanikai per naktį sukūrė stebuklą ir paruošė jį lenktynėms, fortūna vėl nuvylė. Pradėjus lyti D. Matijošaičio vairuojamas automobilis trenkėsi į trasos atitvarus ir anksčiau laiko baigė savo pasirodymą. „Ne stebuklai. Reikia atsigauti, yra kaip yra“, – po Palangoje vykusių 1000 km lenktynių kalbėjo pasaulio ir Europos kartingo čempionas, panevėžietis Simas Juodviršis. Anot tituluoto sportininko, tą savaitgalį išmoktos pamokos pravers ateityje.
Dviguba nesėkmė
– Kaip galėtum paaiškinti identiškų dviejų BMW modelių nesėkmes dar kvalifikacijos važiavime?
– Manau, tiesiog pritrūkome sėkmės. Žinoma, ne specialiai aš per kvalifikaciją sudaužiau automobilį. Norėjosi geriau, bet viskas – priešingai. Sudaužėme savo automobilį, „Mojo Lounge Racing by Jr Motorsport“ ekipos identiškas BMW modelis taip pat gana įdomiai dužo, atsitrenkė į šulinio ritinį. Nežinia, iš kur jis trasoje atsirado. Tiesiog dviguba komandinė nesėkmė. Ne mūsų savaitgalis.
– Ką darytumėte kitaip, jei šį savaitgalį jūsų vėl lauktų 1000 km lenktynės?
– Kai sudaužai mašiną, pamatai kitą medalio pusę: tai juk komandinis sportas. Tai ne kartai, kur esi atsakingas tik už save ir tik nuo tavęs priklauso rezultatas. 1000 km lenktynėse tavęs laukia dar 2 lenktynininkai. Kvalifikacija ne tiek daug lemia. Juk kitą dieną laukia 10 valandų lenktynės. 
Per didelis troškimas laimėti kvalifikacijos važiavimus – tai iš esmės didžiausia klaida. Buvome labai pozityviai nusiteikę, bet išėjo kitaip.
Buvo ir ašarų
– Penktadienį mechanikai liko visai be miego, bandydami sutvarkyti bent vieną automobilį.
– Palyginti su kitu modeliu, mūsų automobilis atrodė labiau sudaužytas. Bet mūsų mašina – iš kompozitinių medžiagų surinktas kėbulas. Tad daug darbo nebuvo, tereikėjo nuimti tą plastiką.
Kitas automobilis buvo patyręs mažesnę avariją, bet buvo pažeisti saugos lankai. Tai lėmė jų visišką pasitraukimą iš varžybų. Po avarijų reikėjo nuteikti komandos mechanikus, vienas kitas net pravirko, juk tokie atvejai – neeiliniai.
Bet visi suėmėme save į rankas. Atsarginių dalių turėjome, tereikėjo žibintus nupirkti. Mechanikų laukė bemiegė naktis ir jie padarė stebuklą: automobilis buvo paruoštas startui. Džiugu, kad galėjome dalyvauti pagrindinėse varžybose, o ne likome žiūrovų gretose.
– Bet ir 1000 km lenktynėse nuo jūsų nusisuko fortūna.
– Taip, jei pradedi nesėkmėmis savaitgalį, tai, matyt, nuo jų pabėgti nepavyks. Gavome baudą už varžovo lenkimą mojuojant trasoje geltonomis vėliavomis. Vėliau, atrodė, viskas buvo gerai. Planavome palaikyti normalų tempą. Staiga pasikeitė oro sąlygos: tai lijo, tai vėl sausa. Dainiui teko važiuoti pliaupiant lietui. Mes visi gerai žinojome, kad ta mašina labai sunkiai valdoma lietuje.
Smarkiai užlijo, vienoje trasos vietoje buvo neseniai paklotas naujas asfaltas, vietomis telkšojo didžiulės balos, važiuojant per jas „pagavo“ automobilį, šveitė į trasos atitvarus ir mums varžybos baigėsi. Toks automobilių sportas: kartais būna, jei nesiseka, tai nesiseka.
– Kokios svarbiausios šių lenktynių pamokos?
– Visi trys pasikalbėjome, šiemet mums nepasisekė, bet šių varžybų neatsisakome. Mūsų tikslai nesikeičia, norime laimėti, kitais metais būtinai grįšime ir būsime dar stipresni.
1000 km lenktynės ir kartingas – visiškai skirtingi sportai. Važiuojant kartu esi vienas ir atsakai už save. Šios Palangos lenktynės – komandinis darbas, tavo klaidos nubrauks kitų dviejų komandos narių pastangas. Tai svarbiausia pamoka, kurią, tikiuosi, mes išmokome. Labai svarbi disciplina ir visų pirma turi įveikti save: neperspausti, susitvarkyti su psichologija.
Noriu padėkoti ekipos draugams Andriui ir Dainiui, kurie mane palaikė: nors mus lydėjo nesėkmės, bet likome komanda, kuri kuria naujus planus ir ruošiasi toliau kartu startuoti. Taip pat esu dėkingas rėmėjams, be kurių nebūčiau galėjęs pasiruošti ir startuoti 1000 km lenktynėse. Nepaisant avarijų, visada jaučiau artimųjų paramą, kurie atvyko į varžybas, tikėjo manimi ir palaikė sunkiausiomis akimirkomis. Tai labai svarbu.
– Ar pritari nuomonei, kad 1000 km varžybose stipriausi – žiedinių automobilių lenktynių atstovai? Pavyzdys – broliai Gelžiniai, galintys pasigirti solidesne patirtimi tokio pobūdžio varžybose.
– Renginys Palangoje – didžiausias automobilių sporto įvykis šalyje. Čia susirenka geriausi lenktynininkai. Šiemet ne išimtis, tikrai buvo rimtų varžovų, greitų automobilių, pavyzdžiui, net 4 „Porche“ automobiliai. Norėjome pasipriešinti, bet šįkart nepavyko.
Traukia asfaltas
– Kokie artimiausi tavo planai? Kur šiemet ketini startuoti?
– Dalyvausiu Prancūzijoje rugsėjo mėnesį vyksiančiame pasaulio kartingo čempionate. Kalbant apie automobilių sportą, su komanda rugpjūčio pabaigoje Rygoje varžysimės 4 valandų ilgo nuotolio lenktynėse, bandysime ten reabilituotis.
– Šiemet išbandei ir ralio kroso trasą, ir automobilį, gal ateityje save sieji su tokiomis varžybomis?
– Na, ten tiesiog buvo įdomu pabandyti. Niekada neteko važiuoti ralio kroso trasa. Per vienerius metus labai daug kur nedalyvausi, prasmingiau gerai pasiruošti kurioje nors vienoje srityje, nei 10 vidutiniškų įvairaus pobūdžio varžybų.
Kalbant apie ralio krosą, bandymų rezultatai kaip pirmam kartui buvo labai neblogi. Galbūt kada nors ateityje dalyvausiu kuriame nors viename Europos, pasaulio čempionate, tačiau kol kas tokių konkrečių planų neturiu.
– Gegužės pradžioje startavai ir žiedinių lenktynių varžybose. Matyt, tai arčiau širdies?
–Iš tikrųjų, kaip ir kartinge, čia važiuoji asfaltu, tai švarus sportas. Po dumblą, per dulkes nesu pratęs skrieti. Bet įdomu ir ralio kroso trasa važiuoti, sava specifika. Bet kokiu atveju lenktyniauti asfaltu, važiuoti žiedu – arčiau širdies.
– Kokia dabar tavo dienotvarkė? Kiek lieka laiko kartingo treniruotėms?
– Svarbiausia – fizinis pasirengimas, sportuoju kiekvieną dieną, kartais treniruoklių salėje, kartais lauke. Bent kartą per savaitę važiuoju kartu – ten, kur vyksta varžybos. Be to, treniruoju vieną jaunuolį, Andrių Apočkiną, tad kartu su juo nemažai praktikuojamės kartingo trasose.
Linas JOCIUS
